| Kirjeldus: |
Ji Pepė, dar kitaip tariant – Pepilota. Tokį vardą gavo tikrai ne dėl to, kad dėvi ilgas skirtingų spalvų ar dryžuotas kojines ir ne dėl to, kad puošiasi ryškiais raudonais plaukais, o todėl, kad turi tvirtą „pepišką“ charakterį, be to jos mielą, dar vaikišką veidelį puošia žavios mielos strazdanėlės.
Pepė, kaip ir A. Lindgren knygos herojė – ryžtinga ir smalsi, ji nežino žodžio „nuobodulys“, visas gyvenimas šiai katytei, tai didelis linksmas nuotykis. Tokia savo puikia nuotaika ji greitai užkrečia ir visus aplink ją esančius žmones.
Kaip ir kur prasidėjo mūsų Pepės gyvenimas, tikrai nežinome, nes katytė buvo rasta kieme. Kaip ji ten atsidūrė, mums visiška mįslė, kurios įminti jau net nebesistengiam. Gal pasiklydusi, gal specialiai palikta ten, kur gyvena daug lauko kačių. Tikriausiai, žmonės pamanė, kad jeigu rūpinasi anomis, pasirūpins ir šitąja... Bet... čia tik prielaida.
Katytės būtume ir nepastebėję, jeigu kaip tik šitoje vietoje nebūtų pasireiškęs anksčiau minėtas „pepiškas“ charakteris. Vos tik pamačiusi pro šalį einantį žmogų, Pepė suskubo apie save pranešti. Na, o prašančiajam pagalbos atsakyti juk negali.
Mūsų Pepilota smulkutė, lieknutė, dar net metų neturinti katytė. Kad augusi namuose, liudija ant kaklo buvęs antkakliukas (beje, kainuojantis gan nemažai) ir tikras naminės, žaismingos, meilios, jautrios, žmogų dievinančios katės charakteris.
Katytė jau sterilizuota, artimiausiu metu laukia skiepukai ir naujų tikrų namų, perfrazuojant A. Lindgren – Vilos Vilaitės – paieška.
Jeigu galite pasiūlyti mūsų pramuštgalvei Pepei savo draugystę, kaip tai padarė Tomis su Anika, norite pasiūlyti savo namus - Vilą Vilaitę, skambinkite.
|
