Iš anksto
atsiprašome už akiai nemalonius vaizdus, bet privalome tai papasakoti.
Katinėlis, kuris visą laiką gatvėje buvo tik statistinis vienetas, vertas, kad bent
šią tragišką akimirką jis būtų pastebėtas, ir jis galėtų papasakoti, kas iš
tikrųjų atsitinka su jais...
Jis buvo baltas,
stambus katinas, šviesiai žydromis akutėmis, gyvenantis Skaidiškėse. Niekada
neturėjo tikro vardo. Kaip ir šeimininko. Savo kieme jis buvo vadinamas
tiesiog "baltu". Tiesą sakant, ir savo kiemo jis niekada neturėjo, tiesiog
migruodavo, apsistodamas šen bei ten: galėdavo savaitę praleisti viename kieme,
tada dingti kuriam laikui, o vėliau - vėl atsirasti.
Tiesa, visgi kai
kas jį pažįsta geriau nei kiti, kurie matydavo tik prašmėžuojant, tai - Veronika,
kuri netgi tiksliai žino, kada jį pamatė pirmą kartą - prieš 4 metus. Nuo tada,
visada pamačiusi, pasiūlydavo jam „papietauti“ kartu su kitomis savo kieme
šeriamomis katytėmis (verta paminėti, kad Veronika ne tik jas šeria, bet yra
vienas iš tų retų žmonių, kurie apsiima savo iniciatyva ir lėšomis sutvarkyti kiemą
ir sterilizuoti katytes). Šis baltas, kadais buvęs gražuolis niekada nebuvo
toks, kaip visi: tuo tarpu, kai kiti kibdavo dorot patiektą maistą ir peštis dėl
didesnio žuveliuko, jis visada išlikdavo orus ir santūrus, tarsi nusprendęs
pats sau viduje, kad iš pradžių valgo „damos“, o jis - paskui (jei liks).
Konfliktiškose situacijose visada likdavo nuošaly, niekada dėl nieko ir už
nieką nekovodavo, tačiau ir žmogumi niekada nepasitikėjo. Ne, žmogaus priešu tikrai
nelaikė, tačiau, tiek kartų vytas šalin, susigyveno su situacija, kad jis tėra
trukdis, o geromis dienomis - tiesiog nematomas. Todėl susidraugauti niekada ir
nebandė. Nes tikriausiai netikėjo, kad jo draugystės gali kažkam reikėti. Ir
nereikėjo. Niekas nežino, kas iš tiesų dėdavosi jo viduje, bet paskui save jis
visada nešėsi kažkokią ramybės aurą ir prigimtinį mokėjimą susitaikyti ir
prisitaikyti.
Ar žinote, kokia
statistinė beglobio katinėlio gyvenimo trukmė gatvėje? Maždaug 3 - 5 metai. Ir,
matyt, tiesiog atėjo laikas, kai gatvės giltinė sumanė užkabinti ir jį. Veronika
rado jį susigūžusį kamputyje, sužalotą, baisų, visai nebeprimenantį savęs,
netgi nesitraukiantį nuo jos į šalį (kaip paprastai). Nieko nelaukusi „supakavo“
į transportavimo dėžutę ir tiesiai į kliniką.
Kas jam? Sulaužytas žandikaulis, žaizdota burnytė, matyt, bus gavęs stiprų smūgį į galvytę. Kokios
būklės jo vidiniai organai, dar neaišku. Jam reikalinga žandikaulio operacija,
kurios jis dabar neatlaikytų, todėl kelias dienas bus bandoma atstatyt skysčių
pusiausvyrą ir bendrą organizmo būklę, ir jei liks gyvas - bus operuojamas. Kas jį
šitaip nuskriaudė, kaip ir už ką, belieka tik spėlioti. Jis nepasakys...
O dabar
susipažinkite - jo vardas Balis (šiandien jis gavo vardą). Kadangi jis niekada
nebuvo kaprizingas, manome, kad akimirką, kai jam taip blogai ir jis pirmą
kartą parodė savo pasitikėjimą žmonėmis, atiduodamas savo likimą į jų rankas, Balis
nesupyks, jei jo tikslus už jį sugalvosime mes:
1.
Išgyventi;
2. Ištverti
operaciją;
3.
Sugyti
ir pasveikti;
4.
Vėl
būti baltu (tik jau ne kaip statistiniam vienetui, o kaip Baliui);
5.
Būti
pastebėtu ir pamiltu vieno vienintelio žmogaus, kuris norėtų priimti jį į savo
gyvenimą... PAPPAPILDYTA (2015.04.10) MŪSŲ VISŲ katinėlis Balis (jau po operacijos!) Niekada
negalvojau, kad pradėsiu tikėti tokiu reiškiniu, bet šiandien kito
paaiškinimo nerandu. Rodos, visas Jūsų palaikymas ir išgyvenimas dėl
Balio istorijos virto kažkokia didele geros energijos banga, kuri
nukeliavo iki klinikos, Balio narvelio ir apgaubė jį tarsi apsaugodama
ir padėdama gyti. Šiandien drauge su Balio gelbėtoja Veronika
aplankėme jį stacionare ir galime pasakyti, jog jis tikras šaunuolis:
didvyriškai atlaikė žandikaulio
operaciją ir nepatikėsite- netgi spėjo pavalgyti paštetuko! Jis jau ne
tik gulėjo, bet pademonstravo kaip geras katinas naudojasi kraiko dėžute
ir bandė praustis. Viskas
kas su juo įvyko pakeitė ne tik jo gyvenimą, bet ir jį patį. Dabar noriu
atsiimti dalį epitetų iš pradžioje parašytos istorijos, nes, ne- jis
nebe lauko katinas... Šis keturis metus rankomis neliestas „laukinukas“,
kuris net nevalgydavo prie žmogaus akių, šiandien mūsų ne tik kad
nebijojo, jis norėjo būti paglostytas...
Draugai, jei šiai
„statistinio vieneto“ istorijai pavyko apsigyventi bent mažiausioje Jūsų širdies
kertelėje ir jei norite padėti Baliui pasveikti, paaukoti galite į „Naminukų“
sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydami „Bali, gyvenk!”:
VšĮ „Naminukai“
Kodas: 302712405
A/S: LT 55 7300 0101 3031 2940 (Swedbank)
Emigrantai irgi turi galimybę daryti gerus darbus, tam
turime PayPal sąskaitą:
https://www.paypal.com/cgi-bin/webscr?cmd=_s-xclick&hosted_button_id=CABVSA6HNQBQA
Balis, jo gelbėtoja Veronika ir „Naminukai” būsime nepaprastai dėkingi visiems
palaikantiems!
„Naminukai“ VšĮ
info@naminukai.org
+370 648 30077
LT 55 7300 0101 3031 2940
http://www.naminukai.org |