Istorija, kuri nepaliko abejingų: „Bigliukės būda, miltai ir draugės vištos...“ (http://www.naminukai.org/lt/news/view/id/16001). O šiandien, galbūt kai kam bus sunku patikėti, bet į Jus žvelgia ta pati bigliukė Dora. Ta pati, o kartu ir kita- pasikeitusi, linksma ir pasveikusi, o tiksliau- išgydyta mūsų visų meilės ir palaikymo!


Dora atkeliavo iš kaimo Jonavos raj. Atkeliavo traukiniu tiesiog savanorei Santai ant rankų, nes pati jau beveik nebepaėjo. Traukinio keleiviai varstė visokiais žvilgsniais, bet Doros globėja tiesiog tyliai apsikabino nabagėlę ir toliau laukė kol kelionė iki Vilniaus pasibaigs. Kai pirmą kartą išvydome Dorą, jos būklė buvo tokia, jog vos begalėjo lipti laiptais! Ją globoti apsiėmusi savanorė Santa pirmąją savaitę kone kasdien, į nedidelį kelioninį krepšį „susipakavusi” vos 6.2 kg svėrusią Dorą, mynė takelį į veterinarijos kliniką.


Per šiuos beveik keturis rūpestingos globos mėnesius buvo visko: iš pradžių Dorai buvo stiprinamas organizmas, „statomos” lašelinės (su jomis Dora su globėja kartais sėdėdavo net iki 4 valandų) ir leidžiami skysčiai ir vitaminai, vėliau išlindo „niekadėjas grybelis”, kuris buvo kruopščiai gydytas. Kai pasveiko, Dora buvo paskiepyta, galiausiai sterilizuota ir tos pačios operacijos metu sutvarkyti iškritę akyčių „tretieji vokai”.


O dabar išaušo ta diena kai galime atsigręžti atgal! Ne tam, kad vėl prisimintume šios istorijos baisią pradžią ir visai ne tam, kad ieškoti kaltų, kažką teisti, ar smerkti. Mes atsigręžiame tam, kad su džiaugsmu ir didžiausia pagarba prisimintume tuos, kuriuos sutikome būtent šios istorijos dėka. Tai laikas, kada mes galime švęsti mūsų visų, kurie „sirgo“ ir „laikė kumščius“ už Dorą, pergalę! Net toptelėjo mintis, kad jei Dora būtų žmogutis, ji būtinai prisėstų su Jumis prie ilgo stalo ir pasakytų daug daug „tostų“ į kiekvieno, kuris apie ją bent akimirką pagalvojo, sveikatą!


Todėl šiandien „Naminukai“ ir nuostabi lyg iš pieno plaukusi Dora dėkoja: savo nuostabiai globėjai Santai ir geriausiai draugei Olivijai, kurios ją gydydamos atidavė visą savo širdį, taip pat Godai – kuri rūpinosi kad nieko netrūktų, eikvojo laiką, važinėjo, dalino patarimus ir kartu su globėja džiaugėsi dėl pergalių, o taip pat Jums- daugybei vardų, kurie suteikėt paramą, tam, kad dėl Doros padarytume viską, kas mūsų valioje, taip pat p. Ingridai, kuri rūpinosi, kad Dora visada turėtų ne tik kokybiškiausio maisto, bet ir skanių „kramtukų“, taip pat Audronei už rankų darbo šiltą drabužėlį, ir p. Nerijui iš Kauno, kuris aprūpino Dorą reikalingiausia „amunicija“, vet. klinikai „Zoo comfort“(Doros sveikatą prižiūrėjusioms vet. gydytojoms Astai ir Monikai, chirurgei, bei savininkams pritaikiusiems nuolaidas Doros gydymui, bei visada drąsinusiems) ir, žinoma, patiems draugiškiausiems ir nuostabiausiems „Bigliams Lietuvoje“, kurie sekė Doros istoriją ir visom prasmėm palaikė viso gydymo metu! Atkeiskit jei kažko nepaminėjom: mes nepamiršom nei vieno! Tiesiog bijom, jog nusibos Jums skaityti tas padėkas ir užversit istoriją, nesulaukę svarbiausios dalies...


O juk Dora ieško namų! Visą šį laiką beprotiškai stengėmės, o ir Dora nėrėsi iš kailio, kad galėtume Jums pranešti, jog pagaliau Dora pasirengusi! Ji jau beveik trypčioja prie durų bandydama įsivaizduoti būsimų, ateinančių šeimininkų kvapą...


Šiandien ji jau sveika, paskiepyta, sterilizuota, sveria jau ne kaip kūdikis, o kaip tikras biglis! Tiesa, į akytes dar kurį laiką reikės palašinti vaistukus, bet tai juk laikina. Dora be galo džiaugsminga, globoje visą laiką buvo su maža mergaite, tad vaikai- jos draugai, o taip pat ji puikiai sutaria su kitais gyvūnais, pilna meilės ir noro būti žmonių kompanijoje.


Ką čia slėpti, Dora- ypatinga, todėl jai ieškome ypatingų šeimininkų! Kurie visa širdimi norėtų jos ne todėl, kad bigliai „ant bangos“, o todėl, kad dievina šią veislę, tiksliai žino būdo ypatumus ir Dora- tiesiog jų svajonių šuo. Taip pat galinčių užsiimti tolesniu Doros mokymu, nes ji vis dar yra šunelis kuris ilgesnį laiką neišvestas i lauką pridaro namie. Taip pat Dora nemėgsta būti palikta namie viena.

Galbūt žiūri į ją ir matai jog tai ji- Tavo gyvenimo draugė?


Tuomet, nedvejok, skambink „Naminukų“ savanorei Santai 8 608 86707 ir papasakok, kodėl Dora turėtų tapti būtent Tavo šeimos nare, arba rašyk: sikorskytesanta77@gmail.com