| Kirjeldus: |
Mano buvę šeimininkai labai norėjo labradoro, bet baisiai taupė piningą, todėl įsigijo mane. Kai buvau mažytė, tikrai atrodžiau kaip mažas labradoriukas, bet augau, keičiausi ir išaugau štai kokia gražuolė - liekna, grakšti, su liūdnos riterės žvilgsniu! Į labradorą buvau panaši tik dėl savo visiškai neagresyvios prigimties ir nemokančios pykti širdies. Esu tokia gera, tokia imli mokslui ir taip myliu žmogų, kad netgi galėčiau būti šuo terapeutas (tik Natalija man sakė, kad šiuo metu nebėra vietos naujiems terapeutams :D ). Visgi mano šeimininkams "Copy/Paste" išvaizda buvo svarbiau už šaunų šuns charakterį ir jie nusprendė manęs atsisakyti... Pragyvenom kartu beveik metus ir štai toks sprendimas...
Nežinau, kur būtų mane dėję, jei ne mano laikina globėja - ji priėmė mane į savo namus, gydė, kai dėl erkės įkandimo susirgau, rūpinosi, vežiojo prie jūros, pasiimdavo mane drauge, kai važinėdavosi dviračiu. Jūs nepatikėsit - aš bėgdavau šalia jos, važiuojančios dviračiu, be jokio pavadėlio! Per miestą. Tvarkingiausiai! Jūs raskit antrą tokį šunį, kurio pakeliui nesugundytų koks praeinantis šunelis ar balandžių pulkėlis. O manęs nesugundė :P Todėl, kad aš kitokia. Aš nuostabi! Moku visas svarbiausias komandas: "Sėdėk", "Gulėk", "Pas mane", tiems, kuriems baisiai svarbu, kad šuo duotų leteną, prisipažinsiu, kad ir komandą "Labas" moku, tik atlieku ją kaire ranka :)
Tikriausiai tai, kad mano pirmieji šeimininkai manęs atsisakė, buvo pats geriausias dalykas mano gyvenime. Nes aš tokia šauni, kad man reikia gero, protingo ir manęs verto šeimininko. Tokio ir ieškau ;)
Daugiau mano nuotraukų http://www.linksmosiospedutes.lt/lt/suniukai/id/4056
|
