2013.09.16

Rūkas sunkiai serga

Bijome, kad Rūkui liko nedaug. Jis silpnas, visai silpnas. Penkta diena kaip Rūkas nieko nevalgo, gyvas tik vaistų pagalba.
Tik keletą dienų pabuvęs pas mus Rūkas susirgo - babeziozė! Nors lašai nuo erkių jam buvo sulašinti tik atvykus, bet Rūkas, matyt, jau buvo anksčiau užsikrėtęs. Ligos požymiai greitai išryškėjo.
Kai Rūkas pas mus pateko, po keletos dienų buvo atvykęs jo šeimininkas, kuris žadėjo daryti voljerą ir pasiimti Rūką, sakė, kad ir vaikai jo ilgisi.
Su šeimininku susisiekti negalime, todėl viliamės, kad jis paskaitys čia ir, gal būt, aplankys Rūką, nors paskutinėmis gyvenimo dienomis. Namų kvapas ir artimųjų paguodos žodžiai, jų rankos po bejėgiškai gulinčia galva - jam labai reikalingi - to mes nepajėgūs duoti, nors ir kaip norėtume.

https://www.facebook.com/media/set/?set=a.378709912256634.1073741925.211235855670708&type=3

- - - - - - -


12 m. praleistų su grandine ant kaklo prie būdos. Toks buvo Rūko gyvenimas. Šiandien jis yra niekam nereikalingas.
Kai gavome pranešimą, kad pastebėtas panašus į airių seterį šuo su nutrūkusia grandine bastosi gatvėmis, nuvykome ir suradę parsivežėme.
Neilgai trukus susitikome su šunelio šeimininku, kuris pasakojo, kad Rūkas gyvena ne su tikruoju šeimininkų - jis neturi sąlygų jį laikyti ir kad visus 12 m., jis buvo rišamas prie būdos.

Šeiminikas sutiko, kad Rūkas liktų pas mus.

Nors Rūkas ir pas mus bus rišamas ir turės gyventi prie būdos, nes geresnių sąlygų neturime, bet visada bus paglostytas, pakalbintas, pamaitintas ir keletą kartų per dieną pavedžiojamas.

Kaip būtų puiku, kad Rūko akyse dingtų liūdesys, kad jis rastų namus ir dar galėtų pasimėgauti žmogaus meile ir dėmesiu, kad savo taip vargingai nugyventą gyvenimą dar galėtų praskaidrinti šviesiomis ir maloniomis akimirkomis. Todėl norime paprašyti atkreipti dėmesį į solidaus amžiaus nepaprastai gražų airio seterio mišrūną Rūką ir pasiūlyti jam savo širdies ir namų kampelį.