Mes likome du iš penkių pūko kamuolėlių, kuriuos vargeliui vargti į šį pasaulį atvedė mūsų benamė mama 2013 m. birželį. Dabar mums 5 mėn. Jei ne vienas kitas kąsnis per dieną, kurį numeta neabejingi praeiviai, ir, jei ne mūsų mama, kuri dar iki dabar pati būdama alkana tupi atokiau ir saugo, kad tų kelių mums numestų trupinių nesurytų kiti valkataujantys katinukai, o jų čia - ne vienas, mes nebūtume išlikę, būtume mirę, kaip mūsų sesės ir broliai.
Mūsų vaikystės kiemas-Vilniuje, Šiaurės miestelyje, privačių medinių, mūrinių namų namukų prikištoje tylioje gatvelėje. Išdrįsome niūrų lapkritį kreiptis į Jus prašydami pagalbos ir prieglobsčio, nes mums nepatyrusiems atrodė, kad tų namų visai ir nereikia-vasara, šilta, po lapu miegame, lapu užsiklojame... Ruduo, šaltas, šlapias ruduo pašiaušė mūsų kailiukus.
Savo lyčių nežinome, nors kai kam iš mums prijaučiančių dvikojų atrodo, kad mes - mergytės.Viena – juodukė trumpaplaukė, antra- trijų švelnių, pastelinių spalvų išmarginta ilgaplaukė, tiesa-viena akytė jau niekada nematys saulės šviesos, ją iškabino stambus katinas, atsėlinęs atimti mums numesto kąsniuko.Kadangi niekada nejutome žmogaus rankos švelnumo (tik švelnų mamos liežuvį kūdikystėje) esame atsargios, bet maitinančius mus žmones prisileidžiame labai arti, gal apie 1-2 m., labai smalsu būtų ir arčiau prieiti, bet taip spurda širdelė iš baimės...
Mes- du paskutiniai mūsų juodės mamos vaikai jos gyvenime, nes moters, kuri per savo darbo kabineto langą mums mėto maistuką, ir prieglaudėlės Vilniuje „Lesė“ vadovės dėka mūsų mama-sterilizuota ir jai nereikės daugiau pergyventi, kad į pasaulį atvedė dar vieną nelaimėlių vadą.Labai bijome žiemos, šalčio, sniego, nors dar ir nežinome kas tai. Ši žiema bus pirmoji mūsų gyvenime ir paslapčia abi svajojame, kad - paskutinė lauke po lapu, kad Jūs paskaitysite apie mūsų varganą gyvenimą ir gal atsiras žmogus, kuris priglaus mus po vieną ar kartu.
Tiesa, pamiršome pasakyti, kad mūsų priešai- ne tik dėl maistelio konkuruojantys kiti nabagai, benamiai suaugę katinėliai, bet ir kai kurie tos tylios gatvelės žmonės, kurie vis kariauja su mūsų geradariais, dedančiais tamsoje ryte ir vakare bliūdelius su maisteliu. Tie piktieji išspardo maistuką ir grąsina, kad mus užmuš. Ačiū, kad išklausei mūsų bėdas, labai lauksime susitikimo su Tavimi gerasis žmogau.
Skambinkite mums 8 606 50618
|