Soja gimė 2014 m. balandį, nesterilizuota.

Vėliau dar gavome laišką, kuriame aiškiai parašyta, kad kalytė labai ištikima, myli savo šeimininką, bučiuojasi, glaudžiasi, yra pati geriausia draugė. Taip pat buvo parašyta, kad vieną kartą Soja lankėsi pas dresuotoją, kur buvo pasiūlyta kalytę uždaryti narve, kol nieko nėra namuose. Dar šeimininkė pridūrė, kad Soja, jei nevedžiojama ilgiau, gali gamtos reiklaus atlikti ir namuose. Na, ir dar viena bėda - ji gali kažką sugraužti, suniokoti.


Patarėme kalytę pirmiausia sterilizuoti, į dresūros pamokas vaikščioti bent 3 mėnesius, daug dirbti namuose, vedžioti kalytę su antsnukiu. Čia reikia laiko ir kantrybės, kurios, tikimės, užteks dabartiniams šeimininkams. Soja elgiasi kaip dauguma šunų (pati tokį turiu - visą gyvenimą pripažįsta tik mūsų šeimą, nekenčia viso likusio pasaulio išskyrus kates). Akivaizdu, kad šeimininkė yra spaudžiama rūpesčių naštos ir jai peršamų lengviausių sprendimų. Žinoma, kad rūpintis tokiu šuneliu nelengva, tačiau linkime pasiryžti išbandyti VISUS būdus ir galbūt kažkiek pakeisti požiūrį. Šeimininkė nuoširdžiai nori permainų šuns labui, suprantama, bet čia dar reiktų ir pastangų.


Prašome atsiliepti tuos, kurie galėtų padėti Sojai. Galbūt yra žmogus, kuriam užtektų laiko, kantrybės, atsakomybės ir meilės pasirūpinti Soja. Jei žmonės kalytę tikrai pasiruošę migdyti, kažin, ar patarimai bepadės. Kviečiu dalintis naujiena ir prisidėti prie Sojos gelbėjimo.