Šeimininkės netekęs ir kenčiantis Grantas ieško namų

Kai dienos ir nakties sandūroje miestas ruošiasi miegui, o mašinų gausmas pamažu rimsta, kai šaltą rudens vakarą laimingos šeimos namuose prie židinio geria arbatą ir linksmai aptarinėja dienos įvykius, susisukęs į kamuoliuką prieglaudos kamputyje tyliai verkia mažas šunelis. Verkia, inkščia, šaukiasi žmogaus – savo, mylėto... Žmogaus, kuris jau niekada pas jį neateis... Jo žmogus šviečia maža žvaigždele tamsiame rudens danguje.

Grantas į gyvūnų globos namus pateko mirus šeimininkei. Jis buvo mylimas šunelis, ištikimas draugas, todėl dabar niekaip negali susitaikyti su tokiomis gyvenimo permainomis. Grantukas labai kenčia, kiekvieną ateinantį žmogų pasitinka tyliu inkštimu ir nepaleisdamas iš akių vis tikisi, kad atėjo būtent jo...

Netekti mylėto žmogaus, namų – per didelė kančia mažai šuns širdelei. Kasdien matant jo liūdesį užstringa balsas, atsiranda guzas gerklėje, o akyse kaupiasi neišverktos ašaros. Rankos pačios tiesiasi, taip norisi apkabinti ir priglausti. Žmogaus rankų glostymas Grantą ramina, švelnūs žodžiai teikia paguodą. Be galo sunku žiūrėti į kenčiančią sielą, todėl kreipiamės į Jus, gyvūnų mylėtojus. Padėkite Grantui, atverskite naują puslapį jo gyvenime. Būkite jo pradžia, jo likimu, būkite tuo, kurį Grantas pamils iš naujo, kuriam sugrįžus po sunkios darbo dienos švelniai priglus prie šono ir su didele meile ir ištikimybe žiūrės į akis.

Tai maždaug 5 metų šunelis, visai nedidukas, galima sakyti, katės dydžio.

****

Jeigu esate pilnametis ir rimtai gyvūno atžvilgiu nusiteikęs asmuo, jeigu norite pasiūlyti Grantui savo namus ir šeimą, nedelskite, skambinkite ir pradžiuginkite Grantą: 8 614 33617