Cherry (2014-01-20)

KeriFiesta, jei šlubuoja, jai kojytės šąla, mano Trepsė taip darydavo, nors būdavo su paltuku. Reikia batukų. Galima vaikiškas (kūdikiškas) kojinaites panaudoti (mačiau), būna second hand parduotuvėse. O kombinezono ir aš Aldonos prašyčiau. Tik kojytės mūsų labai trumpos.

Daina1 (2014-01-20)

Mėgstančiom srankdarbius ir kūrybą. Internetinis puslapis DIY proekts. YRa visokio galo. Konkrečiau : DIY for dogs Ir DIY for cats. Sėkmės taupyme ir kūryboje ! :)

KeriFiesta (2014-01-20)

Aldona, o gal turite kombinezono iškarpą šuneliui - pasisiūčiau tai pati. Mano Ūlytė penkių minučių neišbūna šaltyje - tuoj pradeda šlubuoti. Paltuką-liemenę turim, tačiau tai per mažai jai.

Rita R. (2014-01-20)

Nuoširdžiai rekomenduoju p.Aldonos, kaip rūbelių siuvėjos, paslaugas. Iš Kvazo tokį stileivą aną žiemą buvom padarę :)

IndreJ (2014-01-20)

Aldona, puikus ir šiuo metu ypač aktualus pasiūlymas, jūs gal ir naujieną atskirą padarykite, kad daugiau kas pamatytų!

Aldona T. (2014-01-20) (foto)

Gal Indrė nesupyks, kad parašysiu čia? Jei kam reikia megztukų augintiniams, rašykit man - pasiūsiu.

IndreJ (2014-01-20)

Likutės megztinuką velku naujajai kalytei grindinukei - smulkmena, atrodo, bet per širdį kaip eina...:(

Wilmante (2014-01-17)

labai labai užjaučiu, Indre, žinau kaip sunku:(

KeriFiesta (2014-01-16)

:(((((. Bet taip jai geriau...

Cherry (2014-01-16)

Laimingos medžioklės amžinosiose pievose, Likute. Kaip jau rašė Aldona, ta, atkarpa, kai Likutė sutiko Indrę, tikriausiai buvo laimingiausia. Likutė išėjo kaip tik tada, kai jau negalėjo likti - išvadavo nuo per anksti priimto sprendimo. Ilsėkis, mažyle, ir lauk.

IlonaKolit (2014-01-16)

Indre, jos gyvenimo paskutinės dienos buvo laimingos, nes ji turėjo jus, juto jūsų meilę. Skausmas, kurį ji paliko niekur nedings, išsiverkit. Stiprybės jums.

Aldona T. (2014-01-16) (foto)

Miela Indre, Jūs ne pralamėjote, o padovanojote Likutei laimingo gyvenimo atkarpą, kai ji buvo mylima ir saugi. Nei vienas čia nebūsim amžinai. Užjaučiu ir liūdžiu kartu...

NeRamune (2014-01-16) (foto)

Užuojauta.. Svarbiausia, kad jai nebeskauda..

Muzecka (2014-01-16) (foto)

;/ liudna, bet gal taip ir geriau

IndreJ (2014-01-16)

Viskas, mes su Likute pralaimėjome. Grįžusi po darbo, radau ją apimtą traukulių, siaubo pilnomis akimis, verkiančią, smarkiai tekančiom seilėm. Už 10 minučių jau buvau klinikoje, o dar už 15 – viskas buvo baigta. Kartojau jai į ausytę, kad labai ją myliu, tuos žodžius ji ir išsinešė su savimi.

KeriFiesta (2014-01-14)

Be galo sunku ir sudėtinga apsispręsti, tačiau ir man teko paminti visus įsitikinimus ir priimti šį sunkų sprendimą vardan to, kad šunelei nutraukti nepakeliamą skausmą ir kančias. Kiek buvo įmanoma gydžiau, slaugiau, laiptais nešiojau ant rankų kol dar atrodė, kad gali gyventi. Bet vieną vakarą, grįžus iš darbo, ji kaip visada stengėsi mane pasitikti, pamačiau paklaikusias jos akis, iškarusį liežuvį ir iš visų jėgų besistengiančią prišliaužti prie durų, supratau, kad tai darosi nepakeliama kančia jai gyventi, o man tai matyti. Paėmiau ant rankų, nunešiau į jos guolį, perrišau šlapiuojančias žaizdas ir paskambinau jos veterinarui. Dar ir dabar ausyse skamba jo žodžiai: "Yra du keliai: arba ją nukankinti arba leisti ramiai išeiti". Visą vakarą praraudojau, o sekančią dieną visa šeima ją gražiai išlydėjome. Mano pačios nuostabai, ji buvo tokia rami...Ir dabar dar sunku, nors jau praėjo trys metai :(. Indre, situacijos sudėtingumą tik pati gali įvertinti, niekas čia Jums nepadės nuspręsti. Sunku. Bet kai niekas nebepadeda, gyvūnas siaubingai kenčia ir nebėra jokios vilties...tada reikia galvoti tik apie jį.

Rege (2014-01-14)

Sprendimas sunkus. Manau, kad kiekvienas, mylintinis savo augintinį, tokiu atveju turėtų galvoti ne apie save (kaip jausiuosi, kai mylimuko nebebus šalia..), o apie gyvūną, kuris kenčia. Daug ką gali pasakyti gyvūno išvaizda ir elgesys. Kai nepagydomai susirgo mūsų priglaustinė katytė Badytė, nunešus į vet. kliniką mūsų veterinaras, vien tik į ją pažiūrėjęs, pasakė, kad šansų pasveikti beveik nėra. Aš irgi mačiau, kad jai blogai, tačiau dukra dar kažko tikėjosi, tad maitinom ir girdėm katytę dar kurį laiką su švirkštuku. Kai jai tapo sunku ir kvėpuoti, leidau dukrai vieną naktį nakvoti kartu su Badyte... Tada pati įsitikino, kad sulig kiekviena tolesne diena katytės savijauta tik blogėja...Kitą dieną abi paskutinį kartą keliavome su Badyte pas veterinarą...Atsisveikinom, palaikėm už letenėlių ir paleidom....

Dinka (2014-01-14)

Cherry, aš neklausiau niekieno patarimo, ir katinas jau nebesidžiaugė, jis kentė...aš ir šiandien esu tikra kad pasielgiau teisingai, nors sunku buvo nerealiai, bet kai mylimas gyvūnas metus laiko nyksta akyse, kai atsisako valgyti, kai pradeda skųstis, Todėl ir sakau, jei myli gyvūna jauti kada reiokia paleisti, kiekvienas atvejis individualus

NeRamune (2014-01-14) (foto)

As niekada gyvenime nemaniau kad migdysiu savo seimos nari. Net kai diagnoze buvo patvirtinta buvau pasiryzusi daryti VISKA kad mano meile pasveiktu.. Naivu, bet dar tikejau.. Bet po keliu dienu kai sedejau salia Dorytes ir ja glosciau ir raminau ji paziurejo skausmi pilnomus akimis.. Tada buvo ta akimirka, kai nusprendziau paleisti.. Tai siaubingai sunku, nepakeliamai, bet as nusprendziau tegu skauda man, bet ne mano Dorytei. Rasau ir vel asaros kaupiasi, bet toks gyvenimas.. Zmogui vezininkui bent jau yra daugiau vaistu pabaigoje, o gyvunui.. Deja, prednizolonas tai pirmose stadijose padeda, bet pabaigoje.. Labai Jus uzjauciu ir palaikau, zinau kaip jauciates tik neverkite ir neliudekite prie Likutes ji viska jaucia ir supranta. Bukite stipri Jus vienintele esat Likutes dziaugsmas paskutinemis dienomis..

Cherry (2014-01-14)

O aš Savo vyšnelę užmigdžiau beveik prieš 10 metų, du veterinarai patarė. Ir iki šiol nesu tikra, kad tai buvo teisingas sprendimas. Ir niekada nebūsiu tikra. Gal ji galėjo dar pabūti. Gal paskubėjau. Gal dar galėjo pasidžiaugti kuo nors prieš... nieką.

AisteIgn (2014-01-14)

kaip liūdna :( dar kad galėtų gyvūnas papasakoti ką jis jaučia, būtų aiškiau ką daryt.. :(

Dinka (2014-01-14)

Jei labiau gaila gyvūno nei savęs... susikaupi ir priimi teisingą sprendimą...žinau pernai vasario 14 užmigdžiau savo 16 metų katiną Pūkį, kuris užaugo kartu su vaikais, vaikai išėjo katinas liko, metus laiko mes kovojom, pažadėjau sau, kad tikrai nekankinsiu brangaus šeimos nario... ir kai tik supratau, kad jis kenčia, per daug aš ji mylėjau, kad žiūrėčiau kaip lėtai miršta kančiose. Spręsti gali tik šeimininkas, nes jis mato, supranta, jaučia...svarbu pirmiausia galvoti apie gyvūną, o tik paskui apie save, o skauda man dar ir šiandien :(

IndreJ (2014-01-14)

Biržai, palaikymas svarbu, patarimai naudingi, bet va kaip man pasiryžti, kad jau šiandien? o gal ryt, o gal dar poryt...:((

Birzai (2014-01-14)

Lengva mums čia patarinėti, protas sako taip, bet kaip tą padaryti? Vienas mano pažįstamas vyriškis daugiau neima jokio šunelio po šio žingsnio, aš taip pat nebūčiau galėjusi....IndreJ palaikyti mes galime, bet padėti tikrai ne, čia jau palieka Tau pačiai ir neduok Dieve atsidurti Tavo vietoje. Tu viena viską matai, girdi, vadovaukis savo protu. Stiprybės ir dar kartą stiprybės, gal Likutė padės Tau, kaip Pūkė padėjo man.

AisteIgn (2014-01-14)

jai skauda.. neveltui žmonėms morfiną leidžia, tie skausmai paskui vis intensyvėja :(((((

Daiva_B (Gyvūnų globos namai „Faustas“) (2014-01-14)

.....o gal tikrai jau paleist suneli....pamenu savo niufa - ilga laika ziurejo viltingai, o va i gala jau matesi, kad nebepakeliama jam jo busena...

IndreJ (2014-01-14)

nuo tokios nežinios gali stogas nuvažiuoti:( Likutės savijauta kaitaliojasi rodos kas pusvalandį - kartais miega ar šiaip gulinėja visai ramiai, pakalbinta pavizgina uodegytę, kartais pavirkauja taip neįkyriai negarsiai, o kelis kartus pasitaikė, kad ramiai begulėdama netikėtai taip suklinka, kad rodos kažkas jai visus viduriukus kiaurai perpjovė:(

NeRamune (2014-01-13) (foto)

Aš irgi šitą vaistą daviau savo Dorytei, deja jau pabaigoje nebepadėjo ir skausmas tapo labai stiprus:(( Stiprybės, bet jau kai matysite kad ji labai kenčia nebekankinkite, paleiskite..

IndreJ (2014-01-13)

Cherry, teisingai - man tas irgi buvo paminėta, kad Predn., be kito savo poveikio, gali ir lėtinti vėžinių darinių augimą.

Cherry (2014-01-13)

Jei gerai atsimenu, kai mano Trepsei įtarė metastazinius darinius (echoskopas), buvo paminėtas prednizolonas, atrodo, kaip preparatas, kuris gaimai lėtina vėžinių ląstelių vešėjimą. Trepsei staigiai pablogėjo sveikata, ir nespėjome išbandyti.

Birute-j (2014-01-13) (foto)

Pasiklausiu pas savo veterinarus.

Birzai (2014-01-13)

Laikykitės Indre. Stebuklo nebelaukite, aš jau pergyvenau tai, parašiau Jums į a/ž. Nieko nebelieka tik mylėti, glostyti ir būti su ja....

AisteIgn (2014-01-13)

pagrindas yra šuns elgesys, kuris rodo skausmą, aš tiesiog perklausčiau, pakabinčiau makaronų, kad va, skaičiau google (ar kur nors), kad skausmas vėžininkams slopinamas taip ir taip, o čia to nėra, kokie variantai ir t.t... kartais reikia būti įkyriu turbūt. penktadienį turėjau panašų pokalbį, ir supratau, kad gydytojai visai neįdomu ko aš klausiu, teks ieškot kažkur kitur... :(

IndreJ (2014-01-13)

o tai ką man daryti? neturiu pagrindo nepasitikėti gydytoja dėl skiriamų vaistų...

AisteIgn (2014-01-13)

žmonėms tai morfiną leidžia, kad neskaudėtų

AisteIgn (2014-01-13)

tik spazmus kažkiek sumažint gali prednizolonas, nenuskausmins tikrai :(

Birute-j (2014-01-13) (foto)

Vargiai ar prednizalonas nuima skausmą. Jeigu ratais vaikšto vadinasi jai skauda

IndreJ (2014-01-13)

Buvau pas Likutės gydytoją pasitarti dėl tolesnės gydymo strategijos. Na ką, nėra ko daugiau pasiūlyti, tik tęsti Prednisoloną, tik pamažinta doze. Ir iš tiesų, tai jau net nebe gydymas... Tai tiesiog mažo nuo vėžio gestančio kūnelio saugojimas nuo skausmo:( O kol kas man belieka džiaugtis kiekvienu Likutės uodegytės suvizginimu, kiekvienu šviesesniu jos akyčių žvilgsniu. Ji po nedaug valgo, kol kas gana noriai eina į lauką. Orientacija jos gerokai suprastėjusi, būna sustoja kur nors ties sienos kampu ir stovi kaip įbesta, tarsi nežinodama kur toliau eiti. Daug vaikšto po kambarį, nerasdama sau vietos, eina ir eina ratais, tik prigula ir vėl keliasi... Kad ji galėtų man pasakyti, ar tie vaistai bent kiek jai skausmą nuima, gal aš tik save apgaudinėju...?:(

KeriFiesta (2014-01-12)

Jei neverkė, tai jai šiuo metu bent jau nebeskauda. Šiandien tuom ir reikia džiaugtis:). Niekas niekada negali nuspėti, kas laukia toliau, bet gal nors kurį laiką mažylei bus lengviau. Senatvėje kiekviena diena brangi. Indre, gerai, kad jinai turi Jus.

IndreJ (2014-01-12)

pirma naktis po keleto savaičių, kai Likutė išmiegojo neverkusi. bent tiek. tokioje sunkioje situacijoje kaip jos, išmokau džiaugtis net ir visai mažais pasiekimais...

IndreJ (2014-01-10)

na ką, po dviejų Prednisolono dozių Likutė truputį geriau nusiteikusi, akytėse truputį daugiau gyvybės, truputį geriau valgo ir truputį tvirčiau stovi ant kojų. Bet man kažkodėl nei trupučio ne ramiau dėl jos...:(

IndreJ (2014-01-09)

ačiū visoms už palaikymą ir patarimus. liūdna man labai. šį rytą galiu džiaugtis bent tuo, kad nuo vakar suduoto Prednisolono (kol kas) neapsivėmė ir nesuviduriavo, tai tikiuosi, kad galėsiu duoti jį toliau. o kadangi vakar atradau naują dalyką, ką ji valgo (nežinodama ko griebtis, kad bent jau būtų su kuo vaistus sušerti - nupirkau paprasčiausių dešrelių) - tai bent jau neguli vargšiukė tuščiu skranduku...

KeriFiesta (2014-01-08)

Dieve, tai mano išėjusios Kerytės istorija - pieno liaukų vėžys, širdutės, stuburo ir sąnariukų problemos:(. Skaitau ir prisimenu, kad pergyvenom mes viską tą patį - echoskopijos, rentgenai, krūvos vaistų, vakarais masažai, įvairūs kompresai ir visa tai vis dėlto vedė į niekur, nors pratempėm iki 16 m. Kad tie gyvūnėliai galėtų prabilti ir padėtų apsispręsti ką daryti... Indre, daug daug stiprybės pačiai ir mažajai Likutei.

Cherry (2014-01-08)

Na, čia mano wishfull thinking. Arba griebimasis už šiaudo. Neabejoju, kad daroma viskas, kas įmanoma, ir daugiau. Laikykitės kaip nors.

IndreJ (2014-01-08)

Cherry, ačiū, bet Lika per visą laiką kol yra pas mane, sugėrė ne vieną kursą Carsilio, taip pat ir Hepamertz. Deja, kepenys tikrai ne didžiausia jos bėda šiuo metu:( svarbiausia kažkaip numušti skausmą, kitaip nėra prasmės jos laikyti šiame gyvenime ir kankinti, vien tam, kad dar pabūtų šalia manęs:( Rentegnui reikėtų narkozės, nes šviečiant klubus, reikia nepatogiai ir skaudžiai ištempti galines letenas į šonus, ji būdama sąmoninga nei už ką to neleistų - šiandien net echoskopiją darant teko snukutį užrišti, nes kando man, nebenori vargšiukė kad ją kaip nors kas nors tampytų:( Tiesa, pataisysiu - po jos paskutinės operacijos praėjo be kelių dienų lygiai metai. prieš du metus buvo daryta kita operacija (šalinti pieno liaukų augliai, kurie ataugo (įskaitant ir tą, kuris buvo piktybinis), tad paskutinį kartą buvo šalintos ir pačios liaukos).

Cherry (2014-01-08)

Mano Trepsei kepenų rodiklius pataisė Carsilis (skyrė gydytoja, turiu, jei norėtumėt pabandyti), nors, aišku, kiekvienas atvejis skirtingas. Ir nė vienam rentgenui nereikėjo narkozės. O Mūza apskritai ideali pacientė, ramiai ištvėrė gal 15 rentgenų. Bet ir vėl šuo šuniui nelygus, Smilgai net nagus kerpant gerai būtų primigdyti. Perskaičiau komentaruose, kad 2 metai praėjo nuo operacijos. Nepatinka man tie 2 metai (iš patirties), bet palaikomasis gydymas, tikėkimės, galėtų padėti jai dar pabūti su Jumis.

Skaja (2014-01-08)

Mažutė naujais namais džiaugiasi jau virš 2 m. Be abejo, narkozė tyrimams gali labai pakenkti. Laikykis, Likute, nepasiduok!

Birute-j (2014-01-08) (foto)

Mažutė, širdele! Kaip gaila....

IndreJ (2014-01-08)

Buvome su Likute klinikoje. Nieko ypatingai džiuginančio pasakyti negaliu. Rentgenas: padidėjusi širdis, daugybė mazgelių plaučiuose (turint omeny jos diagnozę – greičiausiai metastazės, tuo įsitikinti reikėtų daryti biopsiją, bet aš senučiukės jau nebekankinsiu jokiomis procedūromis) ir 2 šratai ties stuburu. Echoskopija: keletas nedidelių darinių kepenyse (greičiausiai irgi metastazės). Kraujas – visi parametrai stebuklingai normose, išskyrus vieną, rodantį lėtinius kepenų pakitimus, bet tas jau buvo žinoma nuo pat pradžios kiek Likutė pas mane (be to, tas rodiklis kiek sumažėjo per metus). Gydytojos išvada pagal tai kaip Lika reagavo į apčiupinėjimą – dėl jos apsunkinto judėjimo ir dažno verkimo kaltas skausmas ir problema greičiausiai yra klubų sąnariuose, tikslesnei išvadai reikėtų daryti rentgeną, tačiau tam reikia narkozės, bet nenoriu jos nuodyti kai ji ir taip silpna, kas iš to, kad žinosim tiksliai, operacijos juk nedarysim.Gydytoja pasiūlė tik simptominį gydymą, t.y., malšinti skausmą, kad senučiukė dar galėtų bent kiek pasidžiaugti gyvenimu. Kadangi Trocoxilis efekto nedavė, paskyrė dar ir Prednisolono, tikiuosi šis padės nuo skausmo ir apetitą pagerins, nes paskutiniu metu beveik nieko suvalgyti jai nebeįsiūlau. Liūdna, negaliu. Guli va šalia tokia mažutė ir bejėgė, murma kažką, skundžiasi, kaip nepatiko klinikoje...

Cherry (2014-01-06)

Indre, o kur Jūs gydotės? Nors gal ir nesvarbu, patirtis rodo, kad kiekvieno gydytojo - savi metodai. Mums papildomai buvo skiriama homeopatinių vaistų, bet nežinau, ar jų poveikis buvo reikšmingas. Mano Trepsė (14 metų) buvo visiškai atsisakiusi vaikščioti, net sunkiai pastovėjo, bet kažkaip pamažu pamažu atsigavo ir dar dvejus metus gyveno. Tik gydymas truko ilgai, beveik 2 mėnesius, buvo valandų, kai atrodė, kad jau pabaiga. Laikykitės.

IndreJ (2014-01-05)

Kerifiesta, ačiū už patarimus ir palaikymą, tačiau nujaučiu, kad čia vis tik ne vaistų šalutinis poveikis, nes tokia ji buvo ir kokią savaitę iki vaisto sudavimo:( jei dar kelias dienas situacija negerės, važiuosim vėl į kliniką tyrimams ir tikiuosi gausime kitą gydymą.

KeriFiesta (2014-01-05)

Indre, vartojant Trocoxil kartais šuniukams pasireiškia apatija, gal todėl jos elgsena ir yra tokia liūdna :(. Turėjau su tokia problema šunelį, vargome iki 16 metų su paūmėjimais ir pagerėjimais. Dabar ir oras labai nepalankus tokiems ligoniukams. Žemas atmosferos slėgis blogai juos veikia. Tiesiog, jei guli, tegul dabar ir guli, jai taip geriau. Aš irgi masažuodavau, glostydavau - tai labai ramina. Nesušaldykit, žiūrėkit, kai vėdinat patalpas, kad negulėtų kur skersvėjis. Kantrybės ir stiprybės abiem.

IndreJ (2014-01-05)

atrodo, kad šį kartą vaistai efekto nebeduoda:( Likutė ir toliau vaikšto sunkiai, rodos, kad ne savo kojytėmis, valgo nenoriai, didesnę dalį dienos būna rami ir net kiek apatiška, kartais gulėdama verkia kol prieinu ir pradedu glostyti nugarytę... bijau net apie tai pagalvoti, bet negi jau artėja pabaiga:(

IndreJ (2014-01-04)

Cherry, ačiū už rūpestį. sąnariams Lika gavo Trocoxil, jie yra ilgo veikimo, po mėnesio darysim kraujo tyrimą ir jeigu kepenų rodikliai nebus labai pablogėję - duosiu dar dozę. dėl širdutės geria Cardiovet. ir dar Karsivan dėl kraujotakos. daugiau chemijos nenoriu jai girdyti, nes kepenys jos ir taip silpnos.

Cherry (2014-01-04)

Gal jai kokių vitaminų sąnariams? Turiu Vetzyme Flexible joints. Ir 10 kapsulių Vetmedino širdžiai, jeigu juos vartojate, Trepsei jau nereikia.

IndreJ (2014-01-04)

vakar buvome klinikoje, Likutė gavo ilgo veikimo priešuždegiminių vaistų, kurie pavasarį buvo jai labai gerai padėję, gal padės ir šį kartą, nes sąnariukus jai taip skauda, kad kartais net miegodama verkia:( jau nekalbant apie tai, kad sunkiai vaikšto ir dėl skausmo tapo irzli... dar gavo periferines kraujagysles plečiančių vaistų, be to, jau kuris laikas geria širdies darbą gerinančius papildus. ir dar žuvies taukų. tikiuosi visas šis kompleksas padės bent kiek pastiprinti mano senučiukę, nes šiuo metu vaizdas gana liūdnas...:(

Linari (2014-01-03)

Pagaliau pagaliau pamačiau Nykštukėlio statuso pakeitimą viešai ;) Išties, būkit kartu kuo ilgiau, kuo lengviau, kuo sveikiau. Likošiukui linkėjimai, stiprybės!

Rozocka (2014-01-03)

Indre, kokia gera naujiena. Labai džiaugiuos ir dėl Tavęs ir dėl Likos:)))))

Cherry (2014-01-03)

Taigi va, nuo žmogaus priklauso. Kas dovanojasi kokį nors ten i-phone, o kas - šuniuką, kurio niekas nenorėjo. In the face of the universe... :)

IndreJ (2014-01-03)

Cherry, gimimo dienos dovana prieš 3 metus man buvo Šnicė. O Likutė va kalėdinė:)

Modeliukas (2014-01-03)

Kaip bebuvę, labai gražus sprendimas :) !

Cherry (2014-01-03)

Reikia progos net ir sau dovaną pasidovanoti. Pvz., sulaukus Kalėdų ar Naujųjų metų. Arba gimimo dienos :) Sveikinu.

IndreJ (2014-01-03)

Ghole, gražiai čia mane demaskavai!:)

Ghole (2014-01-03)

Indre, sveikinu su apsisprendimu! :) Nors visiems išduosiu, tas sprendimas, manau, jau buvo padarytas gerokai anksčiau - Lika jau prieš gerą mėnesį man buvo pristatyta kaip šeimos narys be jokių užuominų apie vykstantį dovanojimą :P

IndreJ (2014-01-03)

Pasilikau sau, jeigu galima. Nes ji niekam nepadovanota. Ačiū.

IndreJ (2014-01-03)

Pakeiskite prašau statusą - nebegaliu meluoti sau ir kitiems, kad Lika vis dar dovanojama, t.y., kad aš dar galėčiau ją kam nors atiduoti:) Jau metus rūpinuosi ja ir myliu ją kaip savo, taip ir bus iki pabaigos. Deja, senučiukės sveikata silpsta, tad palinkėkite mums dar kuo ilgiau pabūti kartu!

Edit3737 (2013-12-05)

Malonu, kad po tiek laiko kažką čia parašėt apie Liką :)

IndreJ (2013-12-04)

gerbiamai Editai - naujienų tikrai neslepiu: http://www.gyvunugloba.lt/lt/help/news.31542

Edit3737 (2013-10-03)

Gal gerbiamoji Indrė bent kokios info suteiks apie Liką, nes jau beveik metus tyla-nei naujų foto, nei naujienų.

IndreJ (2012-12-14)

deja Lika greitu metu bus vėl dovanojama, pasikeitus šeimininkų gyvenimo aplinkybėms. iki šiol bandė naujus namus rasti jai patys, nepavykus, paskambino man. po savaitės turiu Liką paimti iš tų namų. gal turit idėjų, kur ją dėti?

IndreJ (2012-01-25)

prieš gerą savaitę buvau aplankyti Likos ir mane pradžiugino viskas, ką pamačiau - ir kaip gerai ji jaučiasi tuose namuose, ir kaip su užsidegimu jaunasis jos šeimininkas pasakoja apie kiekvieną jos įprotį, judesį, pomėgį, ir kaip švelniai jo mama kalba apie jų kasdienybę su Lika. vienas mėgstamiausių Likos užsiėmimų - stebėti smiltpeles narvelyje - ji tai gali daryti valandų valandas, tarsi užhipnotizuota:) aišku buvo labai malonu ir tai, kad nykštukas prisiminė mane, prašėsi ant kelių, meiliai glaustėsi.

IndreJ (2011-12-20)

Kartais, užkamuota ilgesio, parašau naujajai Likos šeimininkei žinutę ir kiekvieną kartą širdis dainuoja, gavus atsakymą. Likutė labai mylima ir lepinama, netgi tapo išranki maistui, nes jos mažasis draugas, 12 metų berniukas, dalinasi su ja viskuo ir vaišina ją skaniausiais kąsneliais. miega jie taip pat kartu. dar Lika mėgsta gulinėti prieš židinį. p. Violeta rašo, kad Likutė - ne šuo o angelas, tokio net sapne nesusapnuosi. taip, mes tai žinom:)

Linari (2011-12-10)

Turiu omenyje pamainą vagonėliuose :) Arba jei dar išlįstų kokie Likos tipažo norėtojai.

Linari (2011-12-10)

Jeigu reikia pamainos Likai , tai geresnio varianto kaip šis nematau: http://www.gyvunugloba.lt/lt/adoption/g.38584

Skaja (2011-12-10)

Ačiū, Birbe, net neabejoju, kad tavo dosnumui nėra ribos! Likute, laukiame žinių iš naujų namų!

Birbė (2011-12-09)

Uoj uoj :D nesunkiai rasim tau rankinuką :D :D Bo čemodanais jau ir taip apsikrovę :DVa nuvažiuosiu į Grindą ir greit rasiu :D

Skaja (2011-12-09)

Labai džiugu, kad Lika jau naujuose namučiuose! Labai miela mažylė! Ir aš mėgstu tokius mažylius niurkyti, bet kažkodėl nuolat tik milžinukus tenka ant rankų nešioti ir niurkyti, įsivaizduojant, kad mažyliai, net mažyliais-pinčeriukais vadinti.

Mune58 (2011-12-09) (foto)

Aišku, jūs tik su senukais draugaujate:D:D

Nesvetima (2011-12-09)

Kad jau prisiėmusi bute senukų,tai jie irgi kaip mažiai :))Bet va, vagonuose tai reikės naujo "rankinuko" dairytis :))

Mune58 (2011-12-09) (foto)

Birbe, jūs telepatė:D Mano mintis perskaitėte:D Aš irgi tą patį mažių norėjau pasiūlyti:)

Birbė (2011-12-09)

Džiugu :) Nesvetima, paimk mažylę apsisiusiojusią Grindoj ir galėsi nešioti :)

Nesvetima (2011-12-09)

Ir ką dabar aš nešiosiu ant rankų? :))) Laimingo gyvenimo tau,Lika.Iš tiesų labai džiugu dėl tavęs :)

Rasulis (2011-12-09)

Sėkmės nykštukėle :)

Linari (2011-12-09)

Vagonėlių Lika- Nykštukas į vagonėlius nebegrįš. Ką tik gavau žinutę iš Indrės, kad mūsų miniatiūrinė, mylima, gera šunytė Lika apsigyveno nuostabioje tapytojos ir jos sūnaus- dvylikamečio berniuko- šeimoje. Tikiu, kad Lika dabar bus meniškų žmonių mūza Vilniaus širdyje- senamiestyje. Pakeiskite visus statusus į ''Laimingas nykštukas Lika'' :)

IndreJ (2011-12-02)

Ši kalytė glaudžiasi pas mane jau savaitę (gyja po rimtos operacijos – pašalinti augliai iš pilvuko ir sterilizuota) ir turi naują pravardę – „klastingasis nykštukas“. Ji tokia mažulytė ir subtili su savo miniatiūriniu snukučiu ir plonom kojytėm, bet reikia pamatyt kaip puikiai ji žino savo teises ir jas gina - mano kales, abi smarkiai už ją didesnes, stato į vietą kaip turi būt. Tačiau be jokios agresijos, tiesiog rodo joms, kad nei žaisti, nei kitaip bendrauti su jomis ji nenori, nori tik ramiai tūnoti ant minkšto paklotėlio. Taip kad akivaizdu, kad naujuose namuose Likutė turės būti vienintelė augintinė. O va žmogui ji nepaprastai meili, kaip jau čia buvo apie ją sakyta – galėtų būti glostoma neribotai ilgai. Atsigulusi šalia, rodo pakaitomis tai pilvuką, tai snukutį, ir tada turiu susiprotėti, ką reikia kasyti. O jeigu kasymas sustoja per ilgai, tada negarsiu inkštimu man primena. Pastebėjau, kad pasivaikščiojimus ji mėgsta, ypač už miesto, matyt ten jai daugiau intriguojančių gamtos kvapų, tai viską uostinėja, kapstinėja, tokia miniatiūrinė medžiotoja - gražu žiūrėt. Lauke vaikščioja tvarkingai, pavadžio netempia. Namuose neteršia, visada sulaukia kol bus išvesta. Žodžiu, tai idealus šuo ramiam žmogui be kitų šunų ir manau be mažų vaikų, nes Lika nesijaus gerai esant tokiai konkurencijai.

Nesvetima (2011-10-24)

Ji tikrai jokia ne hiperaktyvi,ji lėta,gera mergytė,kuriai nereikia ilgų pasivaikščiojimų ir bėgiojimų,nes ji greitai arba namo (į vagonėlius) traukia arba atsitupia ramiai ir ją reikia tada glostyti,glostyti,glostyti,o ji sau tupės ir ramiai mėgausis visuo tuo :)Arba tiesiog paimi ant rankų ir norisi laikyt,laikyt ją ir glaust prie savęs :D o jai tas labai patinka :)

Skaja (2011-10-24)

Net nesitiki, kad ta grindinukė ir Lika ta pati šunelė! Atsipalaidavusi ir laiminga! Labai gražios Likos foto! Gerų jai namučių! O gal ją galima pasiūlyti tam aklam berniukui, jei ji nėra hiper aktyvi, ir jei Sonia netiktų? : http://www.gyvunugloba.lt/lt/help/news.24002

Nesvetima (2011-10-24)

Reikėtų Lilos foto padaryti kur ji būtų šalia žmogaus,nes taip matytusi kokia ji mažutė, storuliukas daugiaspalvis toiterjeras su uodega :))

Aquamarine (2011-09-12)

Atsiprašau, IndreJ, vat todėl ir reikia forumo tokiems pokalbiams...

IndreJ (2011-09-12)

moterys, kas jums darosi? čia yra skelbimas apie dovanojamą šuniuką, o ne apie jūsų šunų laikymo įpročius. kalytė yra mažutė ir subtili, "naminė", "rankinė", "pagalvinė" ar dar kaip. tiek tenorėjau pasakyti, niekas jos ant jūsų pagalvių net neketina dėti.

Mua (2011-09-12)

ane? maniskes tai miega mano lovoj, kartais ten isitaisom visi 5 (isskyrus naktis). Bet dominuoja pas mane (bent jau noretu) - kate. o i kales uztenka rusciau paziureti ir tuoj bega i savo guolius, uodegas pabrukusios. Beje atsirado nauja idomybe, kales kartais vis eina pagulet i viena kitos guoli.

Birbė (2011-09-12)

Ir kalėms tas pats. Prisiskaičiusi apie dominavimą, hierarchiją pirma ką padriau, tai išgrūdau Lordukę iš jos guolio ir ten "priguliau" pati. Vyras nustėro, sako "gal visai nukvakai?" Bet greit atpratinau nuo voliojimosi mano lovoj, sofoj, foteliuose. Ramu.

Aquamarine (2011-09-12)

Nežinau, kaip kalėms, bet dominuoti linkusiems patinams lipimas ant žmogaus miegamų paviršių yra būdas įtvirtinti savo dominavimą arba bent jau pabandyti tai daryti.

Birbė (2011-09-12)

IndrėJ manau kalba apie gražias pagalvėles ant grindų šitai labai gražiai ir ramiai šunei. Kad gyventų ne lauke, o oriai namuose. Taip manau.

Birbė (2011-09-12)

Apsidžiaugiau, kad ne aš viena tokia, Aquamarine, Man taip pat tai antireklama, niekad nufotkinto ant pagalvėlės neimčiau. O kai fotkina pataluose, tai pastebiu, kad tokie jie brudni, apšepę būna net bjauru. Nehigieniška, atgrasu. O kai rujoja? Fui. Turi būti kitaip.

Aquamarine (2011-09-12)

Kai pamatau dovanojamo šuns nuotrauką lovoje, man tai didžiausia antireklama :(

Birbė (2011-09-12)

Supratau. Tokių galimybių neturiu. Ant pagalvėlių šunų nelaikau. Labai miela šunė, reik aktyviau gal ją dovanoti

IndreJ (2011-09-12)

ne Birbe, tokiai subtilybei tik namie ant pagalvėlių arba pas žmogų ant rankų. bet kuris, ją gyvai pamatęs, tą supras.

Vikikute (2011-09-10)

Padarykite foto ant rankų ar pan., kad dydis matytųsi :)

Nesvetima (2011-09-10)

Indre,nebark manęs,bet aš ją dar ne kartą panešiosiu ant rankų :D Mano meilė! Suaugęs kūdikis :)) Tokia man ji. Ji-Gėris. Ji nuostabi!!!

Birbė (2011-09-10)

Ja reikia būtinai rimtai užsiimti, gal 15 min, Lauke ji gyventi negali?

IndreJ (2011-09-05)

nepaprastai nustebau ją pamačiusi gyvai, nes nuotraukose atrodė šuva ūgio iki kelių, o realiai ji miniatiūrinė tiesiog. ir tokia ramutė, girdėjau vos keletą kartų sulojant. ir tas jos snukutis, nu jau tokio meilumo, viena savanorė gerai ją pavadino suaugusiu vaiku - iš akių matosi, kad kalytė jau protinga ir subrendusi, tačiau tas mažiukas trapus kūnelis - tiesiog norisi imti ją ant rankų ir myluoti.

Rozocka (2011-09-02)

Iš nuotraukos ji išties atrodė didesnė, bet kai pamačiau ją realiai tai maža. Ją vakar ant rankų net pasiėmiau. :) Bet mėgsta paloti. Išpradžių buvo tokia tili kai sėdėjo su Džiule Nr. 680, o po to kai Džiulę pasiėmė jai į kompaniją įleido Džetą Nr. 759, o kadangi Džeta labai verkė tai ir Liką pripratino. Vat kaip:) Svarbiausia kad mergynos saugios, dabar reikia naujų šeimininkų.

Pekinka (2011-09-02)

Vaje kokia mažytė, kažkaip Grindos narve didesnė atrodė, o laisvėje-maža žavi šunytė.

Edit3737 (2011-09-02)

Tikrai labai miela, rami kalytė :) vedžiojau ją ir negalėjau nesižavėti. Tik pradedi glostyti, mažytė atsitupia arba atsigula :)