Aš ir mano 7 broliai bei sesės gimėme 2012 m. vasarą, Vilniuje, vieno miškelio oloje. Tikslios datos negaliu pasakyti, nes atėjome į šį pasaulį nelaukiami, nemylimi, pasmerkti… Ir, jei ne mūsų vargšės, benamės mamos pastangos išsaugoti mūsų, išskyrus ją daugiau niekam nereikalingas gyvybes, mes būtume neišgyvenę nei vienos dienos. http://www.skelbiu.lt/skelbimai/dovanojami-8-suneliai-misruneliai-14687359.html .Skardžio smėlyje mamos išraustame urvelyje, vienas kitą šildydami, pasislėpę tarp išsikerojusių medžio šaknų, įsitikinę, kad esame laukiniai gyvūnai (nes naminiai juk olose negyvena), mes ūgtelėjome. Visa mūsų didelė šeima oloje išgyveno ne vieną mėnesį tik žmonių, kurie mūsų mamą ir mus pamaitindavo, nes turi krūtinėje gailestingas širdis, dėka. Bet sutikome ir kitokių dvikojų: aprėkiančių, paspiriančių, iškviečiančių šungaudžius.

Į benamių gyvūnų sanitarinę tarnybą patekome rugpjūčio 13 d. http://www.gyvunugloba.lt/lt/fates/g.48070 .Nejaukiame, šaltame narve glaudėmės prie mamos, kuri, atvažiavus tiems vyrams prie mūsų olos, galėjo pabėgti, bet pasirinko nelaisvę kartu su mumis.

Grindoje pabuvome neilgai, nes liūdnos mūsų ir mūsų mamos akys, žiūrinčios iš nuotraukos, dar kartą leido rasti mums žmones, kurių dėka šiuo metu mes jau be baimės dūkstame pradedančioje gelsti rudenėjančioje žolėje, ramiai, saugiai miegame savo guoliuke ir žinome, kad niekas mūsų nebenuskriaus.
Kartu su mama, mes visi, šiuo metu gyvename Šakių raj., erdvioje laikinos globėjos, kuri priglaudė visą mūsų pulką, sodyboje. Globėjai sunku, bet mes fantastiškai nerūpestingai, išdykaudami leidžiame laiką. Pajutome, kad turime linksmą vaikystę, kurią iš mūsų buvo bandyta atimti.
Mums dabar apie 4 mėn. amžiaus. Esame linksmi, judrūs, smalsūs mažyliai, ieškantys savojo gerojo žmogaus, kurio namuose galėtume gyventi, mylėti, sargauti ir mirti laimingi…

Skambinkite, mes labai laukiame savų namų, tel. nr. 8606 50618 , 860622712