Gimėme sandėliuke. Matyt tėvukas buvo firminis. Tai turiu brolį ir sesutę beveik siamukus. Didžiuojuosi jais. Pati esu švelni lietuviška rainiukė. Mamytė gražiai mus augino, nerodė niekam. Bet po poros mėnesių išlindom ant sandėliuko stogo - labai smalsu buvo, kas yra aplink.
Ir pamatė mus. Mamytė gudrioji pervedė mus per gatvę prie tokio namo, kur ji gaudavo valgyti, ir parodė tą vietą mums. Ėjome paskui mamytę, klausėm. O ten ir surinko mus visus keturis ir padėjo į tokį baisų narvą. Mums ten nepatinka, mums reikia namų, mes norim dūkti.
Paimkite mane. Aš labai noriu džiuginti jusi, būti jums miela miela.
Aš jau nublusinta, nukirminta, pirmadienį laukiu skiepo. Oi bijau bijau.
Prašome globos. Jau mažutei taip norisi pažaisti, pabėgioti grindimis...