Pasilikau sau

Žiūri į Kasparą ir akių negali atitraukti - labai žavus jis :) Labai :) Taip norėtųsi jį paniurkyti, bet kol kas gali tik mėgautis akimis. Gyvenimas ankstesniuose namuose, iš kurių ištraukėme, nebuvo saldus: žmogaus rankos nekelia pasitikėjimo, teko ir pririštam už kaklo pabūti (kad nelakstytų), o kirmėlių turėjo tiek, kad per pusę metų šiaip ne taip pavyko atsikratyti.

Jis nepaprastai geras katinėlis, ramaus būdo, jokių katiniškų nusikaltimų nėra padaręs. Pats drąsiausias būna anksti ryte, kai mes prabundame: tipena po lovą ir - mūsų dideliam džiaugsmui - leidžiasi glostomas, bet tik kol gulime :) Ir miega kartu su mumis, net ant krūtinės atsigula, bet tada geriau apsimesti, kad jo nematai :) Pasimėgauti jo draugija gali žaisdamas su lazdele ir lazeriuku - su mielu noru dalyvauja :) Ateina prie stalo kai valgom ir tikisi kokio gardaus kąsnelio :) Apetitas jo geras, sveikata nesiskundžia ir tualetu tvarkingai naudojasi.

Dabar jam - 1 m. su trupučiu. Kastruotas. Parsivežėme, kai jam buvo 6 mėnesiai. Norim surasti namus, gerus, jaukius namus, kur leistų jam būti tokiam, koks yra, nespaustų ir nereikalautų greitų permainų. O permainos bus, tik reikia laiko. Net neabejojame tuo, nes patys jau 8 metus auginame buvusį nedrąsuolį, parneštą iš lauko ir tapusį didžiausiu meilūnu.