Labas, gerasis žmogau.Mano vardas Rudis, esu 4 metų neveislinis šuo. Vieną rudens dieną netyčia atsiradau vienos šeimos kieme: atsimenu, buvau dar mažas, tilpdavau po paranke, visi manimi džiaugėsi, o aš džiaugiausi šilta nuosava būda ir meile, kurią man suteikė ši šeima.Taip jau nutiko, kad užaugau ir kuo toliau tuo labiau mane pradėjo dominti medžioklė – manęs niekas nemokė, bet galėčiau valandų valandas tuo užsiimti. O mano kiemas pilnas pagundų – ten vaikštinėja pulkas vištų, ančių ir kitokių paukščių. Kartais aš juos sumedžioju ir atnešu šeimininkams, nes labai juos myliu, tačiau nuolat gaunu barti ir į kailį – nesuprantu kodėl, juk aš nesuvalgau, aš viską atnešu savo mylimiausiems žmonėms.Niekada nepamiršiu kaip Kalėdų proga parnešiau šeimai vieną iš savo laimikių, tačiau kaip atlygį gavau pusšimtį kirčių su pagaliu per nugarą. Na, o galų gale, dabar esu tik niekam nereikalingas daiktas kieme – kuo daugiau vištų parnešu savo šeimai, tuo daugiau gaunu pylos. Dažnai naktimis galvoju kuo aš blogesnis už vištas: gal todėl, kad neturiu sparnų, o gal todėl, kad aš turiu kailį, o ne plunksnas? O gal per daug atkakliai stengiuosi būti geriausiu žmogaus draugu?Gerasis žmogau, kad Tu žinotum, kiek laimės buvo mano šeimininkės akyse, kai visuose skelbimuose buvau pavadintas „dovanojamu šuniu“. Deja, laiko būti „dovanojamu šuniu“ turiu tik iki pavasario, nes išvedžiau savo šeimininkus iš kantrybės. Gaila, kad dar kol kas nei vienas žmogus neįvertino manęs kaip „dovanos“ – daugumai esu per senas, nors man tik 4 metai, kitiems esu per didelis (bet juk aš galiu susisukti į kamuoliuką!), o dar kiti negali manęs pasiimti, nes esu ne kambarinis.Kartą į mane jau buvo atsuktas šautuvo vamzdis, parišta virvė po kaklu – visa laimė, kad sugebėjau ištrūkti. Aš nepykstu ant savo šeimininkų – aš juos labai myliu, bet bijau, kad kitą kartą nesugebėsiu pabėgti. Gerasis žmogau, gal Tu norėtum tapti mano nauju šeimininku? Aš pažadu Tau dar daug metų puikios draugijos, pažadu, kad kartu galėsime vasarą eiti pieva ir gaudyti drugelius, pažadu, kad kartu net žiemą galėsime žaisti sniege, pažadu, kad aš visada būsiu Tavo ištikimiausias draugas ir puikus namų sargas jei tik Tu, gerasis žmogau, priimsi mane į savo šiltus namus ir skirsi man bent trupinėlį šilumos ir meilės, kurią gali suteikti. Pažadu, atsilyginsiu naujajam šeimininkui su kaupu už suteiktą galimybę išgyventi.Šiuo metu gyvenu Jurbarko rajone. Mano šeimininkų dukterėčia galėtų mane atvežti tiesiai į Jūsų namus. Esu sveikas ir gyvybingas, tik labai liūdžiu. Nenoriu būti našta savo šeimininkams, noriu būti Jūsų naujuoju šeimos nariu ir teikti džiaugsmą kiekvieną dieną.

Pagarbiai, Rudis

Skambinti Linai: 867883255