2012.06.25

Pakelkite, neviltis juoda:( VMVT pranešta, jie lankėsi pas ją beveik kasdien, tada perdavė "estafetę" kažkokiai tarnybai, tie irgi lankėsi. Visa tai vyko kovo-balandžio-gegužės mėnesiais. Ne pasikeitė absoliučiai niekas, nei sąlygos šunytėms geresnės, nei voljerai žadėti, nieko. Viena kalytė stovi viduryje pliko kiemo pririšta metrine virve prie stulpo (nei nuo lietaus, nei nuo saulės jos neapsaugo niekas), kita tupi užrakinta namuose, jos neįsileidžia išvis.

Pifas prašo foto, bet tame name pastoviai būna tos moters dukra, ir jei tik jos įtars, kad čia kažką rezgame, tai nei maistelio nepriims, nei sterilizuoti nesutiks. Kažkoks užburtas ratas. Patarkite, ką galima padaryti.

Masčiau rašyti jai slaptą raštą nuo ML su pasiūlymu nemokamai sterilizuoti (apmokėtume viską su Mama pačios), bet bijau, kad jeigu ji sužinos, kad tai nuo mūsų, atsisakys:(. Kalytei ruja buvo kažkur prieš 7 mėn., tai reiškia, kad sekanti jau artėja. Taigi, dar 6-9 niekam nereikalingi šuneliai, kuriuos gali išvežti, nuskandinti, nuvežti turgaus prekeiviams... Išsekusi nuo maitinimo ir nėštumų mamytė, kurios taip pat gali lengvai atsikratyti. MALDAUJU, PATARKITE, KĄ GALIME SUMĄSTYTI ŠIUO ATVEJU???????

Iš anksto atsiprašau visų, kam šis mano skelbimas-prašymas pasirodys nevertas dėmesio, bet visgi gal Jūs padėsite ir patarsite man, kaip tokiais atvejais elgtis..

Gatveje, kur gyvena mano Tėvai ir pati pragyvenau 30 metų, dedasi baisūs dalykai, kas liečia naminius gyvūnus. Tai yra senas nuosavų namų kvartalas, kur dar nuo senų laikų yra pasilikusios nuostatos, kad šuo (misrūnas ar veislinis, pūkuotas ar trumpaplaukis) turi gyventi pririštas grandine prie budos( nesvarbu, kad skylėta, be stogo, be grindų ir t.t.) arba geriausiu atvėju uzdarytas į "voljerą", į kuriį niekados nepatenka šviesa. Kad tą šuni galima šerti tada, kada prisimins (o vandens jiems ir visai nereikia), arba kai pašers koks geraširdis kaimynas, neištvėręs gyvūnėlio "staugimo".. Kad šuns nereikia gydyti, nes čia ne zmogus, o tik šuo..  Kad katinai ir katės yra tik padarai skirti pėlėms gaudyti, ir turi gyventi taipogi lauke. Vieniem ar kitiem atsivedus vaikelių, jie yra sunaikinami žiauriais "senovinias" būdais (manau, visi žinot, apie ką aš). Sterilizacija  bei kastracija čia nepažystamas žodis.. O į tokias, kaip mano Mama, dar viena kaimynė, kurios bent kažkiek bando padėti, maisteliu, užklotu ar dar kokios pagalbos pasiūlymu, žiūri nepatenkintai, su šlykščia pilna sarkazmo šypsena (tipo, ko čia lendat, ar pavažavęs Jūms stogas ir pan.)

Tėvų augintinė kalytė Laki - yra viena iš išgelbėtų nuo vieno kaimyno žiaurumo, kita kalytė Kara vos metų amžiaus buvo išmęsta tiesiog už tvoros, nes pasirodo buvo nėščia ir šeimininkams tapo nebereikalinga (Karai dabar jau 12 metukų), abi katytės Mitia ir Masia taipogi priglaustos, nes vieną išmetė kaip mažą nebereikalinga kačiuką-žaisliuką, o kitą... net nežinau priežasties, nes moterys, pas kurią gyveno Masią staiga pareiškė, kad katė ne jos..).

Žinau, žinau, kad toks yra gyvenimas ir kad su tokiom situacijom susiduriam kiekvienas iš mūsų, besilankančių čia GG bei visų kitų neabėjingų

Priartėjau prie esmės: Prieš porą mėnesių pas vieną iš kaimynių atsirado šuo, kalytė sv. rūdos spalvos. Moteris gyvena viena su dukra (apie 7 m.) Kiek klausinėjom mergaitė (su moterim susikalbėti nesiseka), jie pasiemė tą kalytę iš ten "kur daug šunų". Spėju, kad tai arba kuri nors prieglauda arba grinda. Dabar kalytei jau išriškėję šonkauliai, nes nieks jos nešeria, ji yra maždaug mano Tutsi amžiaus (kokių 9-10 mėn.), o tai reškia, kad netrūkus gali prasidėti ruja:( Diena ji arba laksto gatvėj, kas sukelia kai kurių kaimynų didelį nepasitenkinimą, arba yra uždaroma be maisto ir vandens tamsiame užkampyje už namo, ir tada prasideda baisus staugimas, kuris drasko širdį:-(

Ar Jūsų manymu, tai yra normalus elgesys su gyvūnu, ar galima kažką padaryti tokiu atvėju??? kaip veikti? Gal turite kokių patarymų???

Pernai rudenį tos moters sutikimu mano Mama buvo pagavus jos puslaukės (taipogi išbadėjusios ir neprižiūrėtos) katės 2 vaikučius, suradom jiems namus, o trečias, kurio niekaip nepagavome taip ir pasiliko, ir dabar dar vienas alkanas bei išsekęs jau visiškai sulaukėjęs jis vaikštinėja prie jų namų, nes į namus niekas neįleidžia. Dabar tai moteriškei kažkas apsivertė galvoj ir ji nebepriima jokios pagalbos nei iš mūsų nei iš kitų kaimynų. Neseniai tik išgirdau jos frazę: "nesikiškit, pati susitvarkau". Manau, gal čia ambicijos, gal dar kas.. Gyvena ji viena su dukra, jos nebūna namie nuo ryto iki vėlyvo vakaro. Vaikas visiškai neauklėtas, tą kalytę kartasi spardo. pati ką nors valgo, o jai neduoda. Širdis dreba, kai apie visą tai galvojant, o galvojam pastoviai. Ir nematau jokios išeities, juk per jėgą šuns neatimsi iš jų.. O kas bus su šuniukais, kurie tikrai bus... Dar viena istroija, kaip ir su laikomis:-(((

 p.s. pas ją visada buvo gyvūnų, kartais netgi po porą šunų, bet visi jie paskui dingdavo neaiškiomis aplinkybėmis.  

Gaila kalytės, gal yra kokių TEISĖTŲ būdų jai padėti?