Gyvūnų globa | iks: Noriu įsigyti katę, ką turiu žinoti? I dalis | Svetainės tinklaraščių pranešimai "Lithuanian" (www.sos-gyvunai.lt)

iks: Noriu įsigyti katę, ką turiu žinoti? I dalis | Svetainės tinklaraščių pranešimai "Lithuanian" (www.sos-gyvunai.lt)

Jūsų dėmesiui - I dalis iš patirties surašytų patarimų kačių augintojams. Katė, kaip ir kiekvienas gyvas padaras, gali sunegaluoti, susirgti, tad šiame tekste rasite paaiškinimus apie dažniau pasitaikančias sveikatos problemas ir į ką kreipti dėmesį. Taip pat daug informacijos yra veterinarijos klinikų tinklalapiuose (Vilniaus veterinarijų sąrašas: http://www.vetklinikos.lt/). Linkime, kad niekad neprireiktų šių žinių, tačiau juk geriau apsidrausti, negu nusvilti! Svarbu – jei gyvūnui tikrai blogai, jei staigiai suprastėjo sveikata, neieškokite atsakymų forumuose, o skambinkite į veterinariją ir užsirašykite kuo skubiau ten, kur priims anksčiau! Neretai gauname laiškų į feisbuką, ką daryti, jei ištiko viena ar kita bėda; jei tai neskubu, kažką galime patarti, bet jei trauma, staigus sveikatos sutrikimas, brangieji, internetas nepagydys, tą turi daryti gydytojas!! Pirma apžiūra Vilniuje kainuoja (be nuolaidų) maždaug 50-60 litų. Jei seka pakartotinės apžiūros dėl tos pačios problemos, kaina mažėja. Savaitgaliais, švenčių dienomis, naktį – brangiau. Vilniuje yra visą parą budinti veterinarija, „Greitoji žirafa“ (Fabijoniškės). Su „SOS gyvūnų“ dovanojimo sutartimi gausite nuolaidas Naujininkų klinikoje ir „Vetoje“, bent jau daliai paslaugų – 30-40 proc. (Kai kurios veterinarjos taiko nuolaidas kai kurioms procedūroms visiems iš prieglaudų paimtiems gyvūnams, tad pasitikslinkite.) Kad katinas ar katė yra „su sutartimi“, pasakykite gydytojui, nes paprastai būtent jie skaičiuoja kaštus. Reiktų kartu turėti ir sutartėlę, todėl jos nepameskite, laikykite prie dokumentų; juk praeis metai – ir pasimirš, kuri prieglauda kuravo jūsų dabartinį augintinį... Skiepai Net jei nėra nusiskundimų, kartą per metus reikia pasirodyti skiepams ir kartu apžiūrai. Skiepijama nuo 4 ligų: pasiutligės, rinotracheito, kalicivirozės ir panleukopenijos (apie jas žemiau). Maži kačiukai gauna du skiepus – pirmą be pasiutligės, vadinamąjį mažų kačiukų skiepą, kitą po mėnesio, jau pilną. Skiepus reikia kasmet atnaujinti. Nors katė ir neleidžiama į lauką, galima virusą parnešti pačiam, arba neplanuotai atvyks kitas katinas, ir net nesirgdamas jis gali būti ligos nešiotojas... Kai kurios veterinarijos primena šeimininkams, kad jau laikas skiepyti, bet tikrai ne visos, tad reikia pačiam sekti tą laiką – datas rasite skiepų pase. Pasiutligės skiepas apskritai yra privalomas pagal įstatymus, ir neįrodžius, kad katė ar šuo yra paskiepyti, o atsitinka koks nesusipratimas ir jie ką nors apdrasko ar įkanda, ir tas žmogus, nesvarbu, būtų pats kaltas ar ne, pasiskundžia, sanitarinė tarnyba turi teisę įkišti gyvūną į karantiną 2 savaitėm. O jei nebus skiepytas, ten tikrai susirgs kuo nors... Visas ne veislynuose veisiamas kates, reikia sterilizuoti/kastruoti, nebent dėl kokių sveikatos problemų veterinaras rekomenduoja kitaip. Nereikia laukti jokios „pirmos rujos“ ar tuo labiau „pirmos vados“. Katytės gali pradėti rujoti jau 6 mėn., tokio amžiaus jau galima atlikti sterilizaciją. Katinėliams, jei nebijote, kad pradės žymėti, galima kastraciją atlikti vėliau, tačiau būtinai iki metų, kad nepavėlintumėt; šiais laikais sveikiems gyvūnams sterilizacija/kastracija gali būti atlikta jau nuo 4 mėn. amžiaus. Tai yra gana individualu, ir priklauso nuo katinėlio subrendimo. Paprastai patinui optimalu 7-8 mėn., kai jau panašus darosi į katiną, pradeda auginti žandus. Apsilankymas veterinarijoje Atnešėte katiną/katę į kliniką profilaktinei apžiūrai arba skiepui? Geras daktaras turėtų apžiūrėti ausytes, dantis ir dantenas, gerklę, gali pamaigyti pilvą, pasmakrę (tikrina limfmazgius), paklausinėti, kaip ėda, laka. Jei kas jums atrodo keista, neįprasta, visada sakykit veterinarui, - jis juk nežino, kaip elgiasi katė namie. Jeigu kartais veterinaras jūsų nesiklauso, jam neįdomu, nieko nepasakoja, ką pastebi, ir išvis jam gyvūnas=problema, prie kurios net liestis nesinori, gal reiktų ateity paieškoti tokio, kuris atras keletą minučių pokalbiui ir kuris myli gyvūnus:) Veterinarijos prireikus gali atlikti kraujo tyrimus, išskyrų (pvz., jei pūliuoja akytės) tyrimą, išmatų tyrimus, odos skutenų tyrimus (jei įtariamas grybelis). Galima atlikti testus dėl vadinamųjų „katininių virusinių ligų“: tai leukemija, kačių imunodeficito virusas ir korona. Jei turite daugiau kačių – priimant naujoką, testų reikalingumas didesnis visiems jiems. Mažiems katinėliams paprastai prieglaudos tokių testų neatlieka. Dažniausiai šios ligos pasigaunamos gyvenant gatvėje ir bendraujant su kitomis katėmis, mušantis. Kas tai mano katei? Į ką reikia kreipti dėmesį: jei katė įkyriai kasosi, draskosi ausį (gal jai skauda arba niežti); jei ašaroja akys; jei nuolat merkia vieną akį; jei kosėja, dažnai čiaudėja; jei labai daug laka; jei ėda, bet liesėja; jei išplinka koks nors plotelis; jei smarkiai ar dažnai viduriuoja, tuo labiau, su krauju (ypač viduriavimas ir/ar vėmimas pavojingas mažiems kačiukams); jei šlapinasi skausmingai, po lašą, su krauju (dėl dievo, tik neuždelskite!). Jei išmatos įtartinos (labai dvokia, skystos, keistos spalvos ar pan.), galite nunešti jas tyrimams į veterinariją. Ypač jei pastebite bendrą blogavimą! Aišku, tyrimai kainuoja, bet jei paaiškės, kad tai, tarkime, pirmuonys (pvz., kačiukas palindo po jūsų vonia, kur nepasiekiate išdezinfekuoti, prisilaižė ko nors - štai pirmuonys jau ir pilvelyje, ir kelia ten maištą), gydymas bus tuo efektyvesnis, kuo greičiau užčiupsite tas bjaurybes. Jei katė ne vieną dieną blogiau ėda ar išvis atsisako maisto – visada reikia atkreipti į tai dėmesį. Nelaukite, kol suliesės, nes gali būti jau per vėlu. Gal pakeitėte maistą? Grįžkite prie senojo, bet jei nepadeda, gali būti ir rimtesnių bėdų: gal skauda dantis, gal gerklę, gal burnytėje atsirado kokia žaizdelė, gal turi temperatūros. Kačiukams kartais būna nepaaiškinamos kilmės karštinės: jei dreba, neėda, šaltos arba labai karštos ausys, nežaidžia, apatiškas, liūdnas – tai aiškūs ženklai, kad susirgo. Laiku sureagavus, gavę vaistų, lašelinių su maistinguoju skysčiu, pasveiksta ir po kelių dienų jau laksto, lyg nieko nebuvę ir niekad gyvenime tai nesikartoja. Bet jei kačiukas dar neskiepytas, tai gali būti ir maro - kačių panleukopenijos - požymis, ypač jei pasireiškia viduriavimas, vėmimas. Tai sunki liga, bet nepasiduokite, ir tada dar yra šansų, jei bus suteikta greita pagalba. Viena iš labiausiai paplitusių kačių ligų – rinotracheitas (kačių gripas). Nuo jo skiepijama, tačiau dėl ilgo kontakto su ligos šaltiniu, dėl nusilpusio imuniteto (jei ištinka kitos ligos) ar didelio streso jis vis tiek gali pasireikšti, kad ir silpniau. Jo priežastis gali būti bakterijos arba herpeso virusas. Ši liga, kaip ir kitos virusinės kačių ligos (išskyrus bendrą mums visiems žinduoliams pasiutligę), žmonėms nei šunims nepersiduoda. Požymiai: ašaroja akytės, išskyros iš jų (arba tik vienos), dažnas čiaudėjimas, kosėjimas, snargliavimasis, prastas valgymas (nes blogiau užuodžia maistą). Tad jei pastebite šiuos požymius, neuždelskite pas daktarus; liga gydoma vaistais, taip pat stiprinamas imunitetas. Kita „tradicinė“ liga, nuo kurios taip pat skiepijama, nors skiepų stiprumas nėra 100procentinis – kalicivirozė. Katei gali išopėti liežuvis, gleivinė, atsiranda žaizdelių, dėl kurių negali normaliai ėsti. Tai nėra dažna liga, bet lipni, varginanti. Skiepyti katinai, jei kažkokiu būdu ir pasigauna, suserga daug silpniau. Pasiutligės atvejų Lietuvoje labai mažai pastaraisiais metais fiksuojama - būtent dėl išplitusios vakcinacijos; mūsų prieglaudos istorijoje net nepamename tokio dalyko. Skiepai nuo maro (kačių panleukopenija) ir pasiutligės yra stiprūs – praktiškai 100procentinis apsaugojimas nuo šių susirgimų. Todėl reikia skiepytis laiku:) Jei katė nesituština visą parą, bet jaučiasi ir ėda normaliai – duokite aliejaus ant maisto ar pusę šaukštelio į burną arba pieno truputį palakti, tai skystina vidurius. Jei matot, kad vis tiek nesituština, o vis bando, stanginasi, nuneškit pas veterinarą: apčiupinės pilvą, nes gali būti ką nors prarijus, patys galite įsivaizduoti, kuo tai gali baigtis. Jei katė ilgaplaukė (arba trumpaplaukė, bet jautri), gali kosėti dėl plaukų, sausai, tada matosi, kad bando kažką iškosėti, ir kartais net iškosėja ar išvemia – plaukų gniužulėlį. Bet geriau, kai jis išeina per kitą galą:). Tam katėms duodama žolytė (galima pasisėti, tik reik saugoti nuo katės, kol išdygs; todėl paprasčiau paskainioti lauke), galima duoti specialius skanukus su salyklu ar žolėmis, pasiūlyti pastą nuo plaukų (parduodama veterinarijose; bet ne visiems katinams, deja, ji patinka). Jei katė jaučiasi lyg ir normaliai, bet matote, kad paėdusi bloguoja, ją beria - galbūt turi alergiją ar kažko skrandukas nevirškina. Profilaktika Jei katė naminė, nukirminti galite kartą-du per metus, svarbiausia – ~10 dienų prieš skiepą (tabletės arba pasta pagal katės svorį parduodamos veterinarijose). Jei vaikšto į lauką ar kontaktuoja su išeinančiom katėm, arba pas jus vis atkeliauja naujokų, pvz., į laikiną globą, nukirminti reikia dažniau, pasikonsultuokite su savo veterinaru. Tas pats dėl nublusinimo, jei katė išeinanti, naudokite atitinkamus preparatus. Tik ne pigius iš parduotuvių! Nuo jų katės kailis gali išplikti arba sugesti kepenys. Negydykite kačių žmonių arba šunų vaistais nepasitarę su veterinarais. Tai gali būti joms mirtina. Nors kai kurie vaistai ir tokie patys: pvz., gentamicinas – kačių akių gydymui naudojamas vaistas, yra parduodamas žmonių vaistinėse, o štai čemeryčių skystis, kuris puikai tinka šunims ir žmonėms prausti, katę pražudys – jos kepenims tai nuodas. Sutvarkę kraiko dėžę, plaukitės rankas ir mokykite to vaikus! Jei šeimininkė ar kita namiškė laukiasi, geriau kad netvarkytų kačių dėžės, siekiant išvengti toksoplazmozės, kuri pavojinga nėštumo metu. Kai kurie žmonių daktarai turi aklą įsitikinimą, kad katės arba šuns reikia bet kokiu atveju atsisakyti, jei namie yra nėščia moteris ar mažas vaikas, nors daugybė naminių gyvūnų turėtojų, gimdžiusių ir auginusių vaikus neišduodant savo augintinių, galėtų tą tvirtai paneigti. Bet higienos laikytis tokiu metu ypač svarbu.Daugiau...

Pasidalink su draugais

Šaltinis: Svetainės tinklaraščių pranešimai "Lithuanian" (www.sos-gyvunai.lt)
Nuoroda į šaltinį: http://www.sos-gyvunai.lt/lt/bendravimas/naudotojas/5558/dienorastis/7074/
Organizacija: SOS gyvūnai

Sukurta: 2014-08-30 | atnaujinta: 2014-08-29
Naujienos numeris: 39986
Peržiūrėjimų skaičius: 778

« grįžti Komentarai negalimi.