Tai buvo bloga diena. Tą dieną įmetė į mano broliukų Panteriuko ir Gintarėlio maitininmo vietą mažą kruopytę, visai mažą.  Supratau, turėsiu kažkaip padėti.

Kruopytė nieko nesuprato – kaip gyvens, ką valgys, kur pamiegos. Ji neprieidavo valgyti, ji visai nematoma buvo. Ją pamatydavau kas kokią trečią dieną ir visai visada kitur. Mirtininkė, supratau aš. 

Ką ji valgė, kur miegojo, kaip išgyveno, kažkoks stebuklas. Bet matyt kaip ir visi gyvi sutvėrimai ji norėjo gyventi. Ji gyvens,  tikrai gyvens (tfu-tfu-tfu) :)))) Linkiu: tegu bus labai labai blogai tiems, kas nuskriaudė mažą širdelę!!!

Atėjo diena, kai mažutė Žvirbliukė pradėjo atbėgti prie mano broliukų. Ryžiukas mažytę globojo, lakstė su ja per žolytę, dūko, rodė, kaip lipti į medžius. Ką valgė ir kur, nežinau. Bet va mažutė atėjo visai prie manęs. Paglosčiau, pradėjo trintis, dūkti. Pamačiau, fainuolytė, kūdutė, marmurinukė ar vėžlinukė, kaip vadinasi tokios panelės. Supratau, arba dabar, arba nuo šalčių palikus mirs.

Nuvažiavom mes į Fil.vetkliniką. Pasitikrinom. Pilvukas papūstas. Matyt nuo kirminų ir tokio mažės gyvenimo. Maro, gardijų, grybo nerasta. Jauki panelytė, dūksta po narvelį. Jauku jai iš po lauko šalčių. Vietos daug – mažutė katytė, o narvelis didelis :)

Manęs kažkada klausė, kur dedu katytes. Moku iš paskutiniųjų, jei dedu į stacionarą. Dirbu iš paskutinių jėgų (man jau 66 metai) tik tam, kad išlaikyti katytes ir gelbėti. Kur randu, gal ieškau? Nuo namų iki stoties nevažiuoju, neturiu kuo, einu pėsčiom. Pakeliui žinau visas kates, gelbėju, kai reikia ir galiu, gydau. Dar imu namo. Namie jau  viršyti visi limitai. Ten nebegalima. Taip Žvirbliukė atsidūrė stacionare. O palikti mirti negalėjau.  

Dabar nublusinta, nukirminta, dūksta stacionare narvelyje.

Irena (airine1111),  tel. 861460885