Ar žinote tą jausmą, kai esi kažkur, ir jauti, kad kiti nenori, jog ten būtum? Arba esi priverstas leisti laiką su kompanija, kuriems nepatinki? Kurie norėtų, kad dingtum, viduje siunčia tave tolyn, tačiau tu vistiek esi priverstas su jais būti. Trūkus kantrybei, susirinksi savo daiktus, orumą, savigarbą ir, trenkęs durim, išeisi. Kaipgi būti su tais, kurie nenori, kad būtum?

 O ką daryti, jei vieninteliai daiktai, kuriuos turi – iš to, tavęs nemylinčio, malonės numestas dubenėlis su kaulu, jei orumas ir savigarba – tau nesuprantamos sąvokos, nes moki tik mylėt, paklust ir tarnauti. Jei kažkam esi tik šuo, kuriuo trokštama nusikratyti, o vežti miškan neleidžia moralės trupiniai, kurių nė iš tolo neužtenka jo pamilti.

Marsas nežino ir nesupranta, kodėl jo nemyli. Atkeliavęs iš prieglaudos, jis tikėjosi naujos pradžios, namų, kuriuos galės saugoti, žmonių, kuriems galės visa siela atsiduoti. Deja, suveikus medžioklės instinktams ir papjovus keletą vištų, jis buvo nutrenktas į voljerą, o visa meilė ir priežiūra atiduota greit sodybon atsivežtam jaunesniam ir, matomai, geresniam Marso pakaitalui – nė pusmečio neturinčiai vilkšunio mišrūnei.

„Greičiau pasiimkit tą šunį, mes jo nebenorim“ – taip greitai suskambo Marso naujo gyvenimo pradžia. „Šeimininkams“ sutikus palaukti, kol savanoriai sugalvos, ką daryti ir kur padėti šį nemažą keturkojį, šuo savo dienas leidžia visų užmirštame voljere. Tik priėjus šoka ant tvoros, ištroškęs dėmesio, paglostymo, gero žodžio... ko nors! Kodėl manęs nemyli? Kodėl myli ją? Kodėl glosto ją, kodėl žaidžia su ja, o ne su manim? Kuo aš blogas?

Niekuo, Marsai. Tu nuostabus šuo. Tik, kentėjęs beglobio likimą, savo gyvenimą susiejai su tais, kurie tavęs neverti. Tu nieko blogo nepadarei. Blogi yra tie, kurie nesupranta, kad, priėmęs keturkojį į namus, įsipareigoji jį mylėti, jam padėti, jį suprasti. O ne greit pakeist kitu – kaip keistumei batus ar švarką.

Padėkite surasti Marsui tokius žmones, kurių jisai nusipelnė. Tai sargus šuo, kuris gali saugoti jūsų namus ar teritoriją, jei tik bus mylimas, gaus jūsų dėmesio ir taps draugu, ne tik darbininku. Marsas gali gyventi ir lauko voljere, jei būda apšiltinta. Kadangi dar yra ganėtinai jaunas, gali būti auklėjamas ir gyventi viduje taip pat.

Šunelis šiuo metu Kalvarijoje, tačiau rimtiems šeimininkams jį atvežtume į bet kurią Lietuvos vietą.

Galinčius kažką pasiūlyti, prašom skambinti telefonais 8 611 99440 (Ieva) ir 8 681 52432 (Deividas).