"Labas, rašau AŠ – dailiai nuaugusi, sverianti virš 400 gr marga panelė (šviesiausia iš visų, kartais vadinama Simpatija).
Prieš 25 dienas (taip taip, man tuoj mėnuo) apsigyvenau tokiam visai nieko namuke. Su rūpestinga mama, broliu ir dviem sesėm. Sako, mes kažkuo skiriamės, bet kadangi mama skirtumų neįžvelgia, manau, mes visi vienodi. Kol akytės buvo primerktos, viskas atrodė kaip ir neblogai , bet dabar drįstu pareikšti – mūsų namas – PER MAŽAS (kaip įrodymą pridedu foto)! Žaist nėra kur, lakstymui taip pat trūkumas vietos, net nuo likusios šeimynos nėra kur pasislėpti ...

Todėl, kaip drąsiausia, jau prieš gerą savaitę ryžausi naujiems tyrinėjimams ir atradau, kad pasaulis už namuko sienų dar nesibaigia. Daug teko vargti su likusiais namiškiais, bet dabar jau visi sugeba sekti mano pėdomis (foto pridedama). Labai noriu žaisti, bet likusieji ne visada sutinka ;( Gerai, kad mama protinga ir, vos man sumiaukus, prisistato į pagalbą (kartais nepavyksta apskaičiuoti savo jėgų ir nukeliauju per toli).

Kita šio skundo priežastis – jau porą kartų nebegavau buteliuko. Man siūlo kažkokią jūrą, kurioj tik paskęst galima. Niekaip nesuprantu, kaip tamsioji margutė (mano sesė) ją su pasimėgavimu laižo. Mes, likusieji trys, - tai jau ne, kad ir kaip ta jūra buteliuko turinio skonį primintų, skelbiam boikotą ir neketinam savo nei nosyčių, nei liežuvėlių skandinti!

Šiam kartui tiek, pažadu parašyti, atšventusi pirmąjį mėnesį wink emoticon."