Gyvūnų gelbėjimo veikloje džiaugsmas ir liūdesys visuomet šalia...

Kai pavyksta operacija, kai temperatūra nuo kritiškai aukštos pasiekia stabilią, kai bailus žvėriukas paima maisto kąsnelį iš tavo rankų, kai po daug daug tavo kantrybės tu pagaliau išgirsti murkimą ir dar be galo nuostabių dalykų verčia mus džiaugtis kiekviena akimirka, visuomet šalia yra ir sužaloti gyvūnai, kuriems privalai padėti oriai išeiti, yra beviltiškos situacijos kai tiesiogine prasme svyra rankos, yra neatsakingas šeimininkų elgesys, gyvūnų pabėgimai ir tiesiog nesėkmingos dienos... Dažnai atrodo, kad laviruojame ant bedugnės krašto ir kai net paskutinę akimirką nežinome krisime žemyn ir skaudžiai susižeisime ar pavyks išsilaikyti kol ateis kažkas į pagalbą...

Bet šioje naujienoje mes ne apie tai... Mes apie du skirtingų likimų gyvūnus, kurių gyvenimas galbūt būtų susiklostęs visai kitaip. Deja išgyventi buvo lemta tik vienam...

1. Džiaugsmas Filiukas.

Jį atnešė į vet. kliniką užmigdyti. Katinukui pro žaizdą pilve buvo iškritusi žarna. Niekas neklausė ir nesidomėjo ar galima jam padėti, jį atnešė tiesiog dėžėje ir paliko. Jis buvo susitaikęs su viskuo, nebandė bėgti ar slėptis, nesipriešino. Taip, kažkas padarė gerą darbą - neleido gyvūnui kankintis gatvėje, už tai mes esam dėkingi. Bet kažkodėl esam tokie naivūs, kad tikimės iš žmonių daugiau: platinti, prašyti pagalbos, rinkti aukas iš draugų ir pažįstamų, ieškoti namų - tokie paprasti žingsniai, bet kartu tokie sudėtingi.

Džiaugsmui Filiukui pasisekė, nes apie jį sužinojome mes. Pripažinsim svarstėm ką daryti, esame perkrauti gyvūnais kuriems namų nerandame jau ilgą laiką, tačiau nusprendėme bandyti. Keleta dienų lašelinių, vitaminai, maitinimas per prievartą skaniais konservais davė savo rezultatų - jis pradėjo rodyti didelį norą gyventi. Tuomet operacija, tuo pačiu ir kastracija. Ištvėrė didvyriškai, atsigaudinėja puikiai, turi gerą apetitą.

Atrodo jau ir turėtų būti šios istorijos pabaiga, tačiau katinukas gyvena stacionare. Jam labai reikia namų globos arba tų tikrųjų namų. Ir tada mes pagaliau galėsime džiaugtis.

2. Liūdesys.

Jis kankinosi kelias dienas, žmonės abejingai stebėjosi kada pagaliau jis nusibaigs. Kažkam neatlaikė širdis ir sulaukėme skambučio: katinui nutrauktos dvi priekinės kojos, jis kelias dienas bando šliaužti, jis visas purvinas, galūnės jau nekraujuoja, apsinešę purvu. Jis kankinasi...

Šioje situacijoje Liūdesiui bandėme padėti. Vet. klinika, apžiūra, sužalojimas didelis (traukinys, žoliapjovė, spastai?), prasidėjusi gangrena ir tas žvilgnis prašantis padaryti kažką...kad nebeskaudėtų. Priimtas sunkiausias sprendimas katinuką paleisti - tyliai, ramiai, glostant. Liūdesiui nebeskauda - jis jau vaivorykštės šalyje drugelius ir museles gaudo. Žmonių abejingumo auka ar tokia lemtis. Kaip bebūtų padarėme viską ką galėjome...

Kai gyvenime maža plonytė linija skiria džiaugsmą ir liūdesį, kai bet kurią akimirką nežinai kokios emocijos užklups, mes sukaupę visas jėgas einame pirmyn. Einame, nes norime tikėti kad tų džiaugsmingų istorijų patiriame daugiau, kad mūsų pagalba nėra beprasmė, kad esame reikalingi visiems tiems prie kurių gyvenimo prisilietėme...

Mums ir mūsų gyvūnams labai reikalingi esate Jūs!

Prašome fin. paramos Džiaugsmo Filiuko gydymui bei stacionarui ir Liūdesio eutanazijai.

Taip pat mes prašome pagalbos laikinąja globa išgyvenusiam katinėliui. Stacionare jo buvimo laikas ribotas.

Jei galite padėti prašome susisiekite el. paštu info@mazojiliza.lt arba tel. nr 8 608 82128. Iš anksto dėkui už Jūsų gerumą.