Eilinė, viena
iš daugelio, eilinės katytės ir jos šeimininkės istorija. Jau net
nesuskaičiuoju kelintas panašus pagalbos prašymas bus šis.
Trumpai
apie istorijos dalyves- Aliską ir jos garbaus amžiaus šeimininkę.
Aliska maždaug 5 metų katytė. Ryškiai melynai-pilka,
ilgesnio plauko, ausytės lyg užriestos ,tik bijau, kad tai ne kokio veislinio
riestaausiškumo, o elementaraus nušalimo (nors gal ir klystu) pasekmė. Tik tas
jai visai netrukdo, ji tik dar žavesnė. Katytė tvarkinga, meili ir žaisminga,
labai bendraujanti, truputį pavydi, apskritai mergina
“su charakteriu”. Sutaria su kitais gyvūnais (gyveno su dar vienu šeimininkės
katinėliu). Ji labai mylėjo savo šeimininkę ponią Lilią, kuri be savo dviejų naminių
katinėlių (Aliska turėjo įbrolį Ryžiuką), metų metus kasdien, lyja ar sausa,
šalta ar karšta, dar maitino ir nemažą skaičių kiemo katinėlių. Aliska pas ją
atsirado neplanuotai, kai prieš kelis metus vėlų rudenį prie Lilios priėjo
moteris ir pasakė, kad iš jos buto balkono
iškrito katytė su 7 mėnesių dukryte. Jei Lilia ją pamatys ir praneš, tai bus
didžiulis džiaugsmas, nes katytės mylimos ir labai laukiamos namuose. Praėjo
kelios dienos ir naujokės, labai išalkusios, sušalusios ir pasimetusios, pasirodė
kieme. Lilia griebė mažąją ir netrukus beldėsi į “šeimininkų” duris. Duris atidaręs
diedas net nežvilgtelėjęs į katytę pasakė, kad tai ne jų katė ir liepė
nešdintis ( vėliau sutikta “šeimininkė” nusukdavo akis…). Mažoji virpėjo
pasimetusios moters glėbyje. Lilia žinojo, kad leisti sau dar vieno augintinio
ji paprasčiausiai negali, kad sveikata
jos labai nekokia, gyvena su neįgaliu sūnumi, anūkė gyvūnams alergiška ir negali
lankytis pas močiutę, dukra , kuri padeda apsitvarkyti, pyksta ir dėl vieno
gyvūnėlio… Mažoji Aliska drebėjo, žemę kaustė lapkričio šaltis. Ir nieko geresnio moteris nesugalvojo, kaip
parsinešti ją namo. Tai išgelbėjo Alisos gyvybę, nes naminukė Alisos mamytė labai šaltos žiemos,
deja, neišgyveno.
Kelis metus
Aliska gyveno šiltai ir laimingai , kol atėjo ta diena, kai šeimininkės
sveikata nebeleidžia jai pasirūpinti Aliska. Greitosios pagalbos automobilis
jau tapo “dežūruojančiu” prie laiptinės, poniai Liliai reikalinga sunki ir
sudėtinga operacija.
Aliską
sutiko laikinai priimti kita kaimynė, o mes pažadėjome, kad ieškosime Aliskai
gerų šeimininkų, aprūpinsime globėją maistu (Aliska tikrai neišranki) ir viskas
bus gerai. Bet… Globa virto košmaru. Aliska globėjai neįtinka niekuo. Aliskos “minusai”-
perdaug meili (ji nepratusi prie katės meilinimosi), perdaug žaisminga, labai
išranki maistui (nes negeria pieno), daug valgo ir ji jos neišmaitins (kolkas
maistui neišleido nė cento). Kai atėjome Alisos nufotografuot, pamatėme
išsigandusią, susinervavusią, ant mūsų, kurias pas ponią Lilią pasitikdavo iš
tolo, siaubingai pykstančią būtybę. Aliska visa dieną tupi antresolėse.
Nufotografuot be šansų, o katytė tikrai nuostabi. Ir dar pasibaisėjome išgirdusios,kad globėja girdo ją valerijonais.
Žodžiu,
situacija labai bloga. Visai neturime
jos kur dėt, mūsų namai užkišti…
Kolkas
bandau prašyti globos arba idealiausia naujų namų. Aliska iš tų kačių, kurioms
kažkodėl nesiseka…
|