Eilinė, viena iš daugelio, eilinės katytės ir jos šeimininkės istorija. Jau net nesuskaičiuoju kelintas panašus pagalbos prašymas bus šis.

Trumpai apie istorijos dalyves- Aliską ir jos garbaus amžiaus šeimininkę.

 Aliska maždaug 5 metų katytė. Ryškiai melynai-pilka, ilgesnio plauko, ausytės lyg užriestos ,tik bijau, kad tai ne kokio veislinio riestaausiškumo, o elementaraus nušalimo (nors gal ir klystu) pasekmė. Tik tas jai visai netrukdo, ji tik dar žavesnė. Katytė tvarkinga, meili ir žaisminga, labai bendraujanti, truputį pavydi, apskritai  mergina  “su charakteriu”. Sutaria su kitais gyvūnais (gyveno su dar vienu šeimininkės katinėliu). Ji labai mylėjo savo šeimininkę ponią Lilią, kuri be savo dviejų naminių katinėlių (Aliska turėjo įbrolį Ryžiuką), metų metus kasdien, lyja ar sausa, šalta ar karšta, dar maitino ir nemažą skaičių kiemo katinėlių. Aliska pas ją atsirado neplanuotai, kai prieš kelis metus vėlų rudenį prie Lilios priėjo moteris ir pasakė, kad iš jos  buto balkono iškrito katytė su 7 mėnesių dukryte. Jei Lilia ją pamatys ir praneš, tai bus didžiulis džiaugsmas, nes katytės mylimos ir labai laukiamos namuose. Praėjo kelios dienos ir naujokės, labai išalkusios, sušalusios ir pasimetusios, pasirodė kieme. Lilia griebė mažąją ir netrukus beldėsi į “šeimininkų” duris. Duris atidaręs diedas net nežvilgtelėjęs į katytę pasakė, kad tai ne jų katė ir liepė nešdintis ( vėliau sutikta “šeimininkė” nusukdavo akis…). Mažoji virpėjo pasimetusios moters glėbyje. Lilia žinojo, kad leisti sau dar vieno augintinio ji paprasčiausiai negali,  kad sveikata jos labai nekokia, gyvena su neįgaliu sūnumi, anūkė gyvūnams alergiška ir negali lankytis pas močiutę, dukra , kuri padeda apsitvarkyti, pyksta ir dėl vieno gyvūnėlio… Mažoji Aliska drebėjo, žemę kaustė lapkričio šaltis.  Ir nieko geresnio moteris nesugalvojo, kaip parsinešti ją namo. Tai išgelbėjo Alisos gyvybę, nes  naminukė Alisos mamytė labai šaltos žiemos, deja, neišgyveno.

Kelis metus Aliska gyveno šiltai ir laimingai , kol atėjo ta diena, kai šeimininkės sveikata nebeleidžia jai pasirūpinti Aliska. Greitosios pagalbos automobilis jau tapo “dežūruojančiu” prie laiptinės, poniai Liliai reikalinga sunki ir sudėtinga operacija.

Aliską sutiko laikinai priimti kita kaimynė, o mes pažadėjome, kad ieškosime Aliskai gerų šeimininkų, aprūpinsime globėją maistu (Aliska tikrai neišranki) ir viskas bus gerai. Bet… Globa virto košmaru.  Aliska globėjai neįtinka niekuo. Aliskos “minusai”- perdaug meili (ji nepratusi prie katės meilinimosi), perdaug žaisminga, labai išranki maistui (nes negeria pieno), daug valgo ir ji jos neišmaitins (kolkas maistui neišleido nė cento). Kai atėjome Alisos nufotografuot, pamatėme išsigandusią, susinervavusią, ant mūsų, kurias pas ponią Lilią pasitikdavo iš tolo, siaubingai pykstančią būtybę. Aliska visa dieną tupi antresolėse. Nufotografuot be šansų, o katytė tikrai nuostabi. Ir dar pasibaisėjome išgirdusios,kad  globėja girdo ją valerijonais.

Žodžiu, situacija labai bloga.  Visai neturime jos kur dėt, mūsų namai užkišti…

Kolkas bandau prašyti globos arba idealiausia naujų namų. Aliska iš tų kačių, kurioms kažkodėl nesiseka…