Kai kurie „Naminukų“ kambarėlio katinėliai turi ne tik vardus, bet ir pravardes. Kartais jos taip prigyja ir įauga, jog paminėjus vardais, akimirkai net pasimeti „o pas mus toks yra?“.

Lygiai taip pat atsitiko ir su mūsų gražuole Nona, kuri ilgainiui tapo „liūdnaakiu“. Jos žvilgsnis drąsiai gali konkuruoti net su mieliausių mažylių išraiškom, tarsi sakantis „Tikrai? Argi galėtum už ką nors supykti?“. Ir kas keisčiausia Nona jau seniai laukia savo žmonių, ir jau spėjo sužavėti ne vienus apsilankiusius svečius, tačiau užsiminus, kad Nonai gali prireikti šiek tiek laiko, kad įgyti jos pasitikėjimą, Nonos koziris praranda savo galią...

O dabar apie viską trumpai ir iš pradžių. Nona buvo rasta N. Vilnioje, išmesta iš namų kartu savo maža dukryte. Ko gero, šeimininkai nusprendė, kad katytė vedanti kačiukus jiems nereikalinga, o išlaidos sterilizacijai nevertos net pačios katytės. Taip Nona su dukryte atkeliavo į „Naminukų“ globą. Dukrytė rado namus, o  Nona taip ir užsibuvo. Kokia ji? Smulkutė, smalsi, žaisminga, kartu ir labai atsargi: besiartinant žmogaus rankai susigūžia į kamputį, bet pradėjus glostyti, griūna ant nugaros, maivosi, murkia ir įsitraukia į žaidimą. Manome, kad Nonai priprasti prie naujos aplinkos reikia laiko, todėl, tikriausiai atsidūrusi namuose kurį laiką slėptųsi, neprisileistų ir neatrodytų draugiškai nusiteikus, tačiau padovanojus jai laiko ir kantrybės, net neabejojam, kad parodytų, kokia nuostabi iš tiesų ji yra. Tik štai sunku surasti tokį, kuris iš jos nesitikėtų „rankinukės“, o norėtų padėt susidoroti su baimėm tiesiog palaipsniui, be jokio spaudimo.

Nona jau sterilizuota, skiepyta, maždaug 3-4m.  ir jau seniai gyvena narvelyje tikėdamasi jog tai laikina. Taip norisi tą užsitęsusį laikinumą nutraukt ir pagaliau išlydėti į tikrus namus.

Jei galite padovanoti mūsų Nonai, „liūdnaakiui“ namus, skambinkite „Naminukams“ 8 648 30077 (Vilnius)!