Turbūt logiškiausia tokią situaciją būtų spręsti viduje, tačiau šiandien priimti kategorišką sprendimą tiesiog per sunku galbūt todėl, kad tokį atvejį turime pirmą kartą.

Kai Puksis pateko pas mus su informacija, kad „įdrėskė vaikui“, nežinojome, kaip iš tikrųjų viskas rimta. Viduje net skeptiškai mąstėme, jog tai eilinė situacija, kai žmonės nebenori ar neturi laiko skirti katinui. Uždarytam narve jam sekėsi labai prastai: nevalgydavo, riaumodavo, sujaukdavo visą narvą, kartais puldinėdavo. Galvojome, jog vos atsiradus galimybei jį išleisti į kambarį su kitais katinėliais, situacija pasikeis, nes jis nesijaus „įkalintas“. Deja, viskas pakrypo dar bjauriau, ir šiandien tvirtai galime teigti - Puksis yra neprognozuojamas katinėlis. Kodėl taip yra ir kas tą galėjo lemti, neatsakysime, bet faktas yra būtent toks. Jis puldinėja žmones be jokios priežasties ir be išankstinių signalų, t.y. vieną akimirką jis gali murkdamas glaustis, kitą - staigiai pulti. Kai sakome pulti, turime omeny ne kepštelti, ne įdrėksti, o pulti visom keturiom kojom, išskleistais nagais ir „arti“ kūną iki giliausių žaizdų be jokio „stop“, tame tarpe besidarbuojant dar ir dantimis.

Teko skambinti buvusiems Puksio šeimininkams ir bandyti aiškintis jo agresijos priepuolių kilmę. Deja, ką sužinojome, neguodė. Šeimininkai ilgai bandė spręsti situaciją ir patys nuleido rankas, o paskutinis lašas buvo tada, kai jis užpuolė naktį miegantį (!) mažą vaikelį, kurį po didelių traumų veido ir kaklo srityse teko vežti į ligoninę ir chirurginiu būdu „lopyti“ žaizdas. Puksis niekada nebuvo nei skriaustas, nei gąsdintas ar tampytas vaiko. Namuose nuo jo agresijos priepuolių kentėjo visi. Dabar kenčiame mes.

Ką daryti toliau? Realiai suprantame, kad nei laikyti prieglaudoje, nei siūlyti žmonėms tokio katino negalime. Ir čia negalioja jokios taisyklės, „kai jis pasijus saugus“ arba „jei tik jam parodytume daugiau meilės“ - greičiausiai niekas nepasikeis (nes per 3 jo gyvenimo metus nesikeitė).

Prieš imantis kategoriškų sprendimų, norime pabandyti paieškoti išeičių, kurios leistų jam gyventi nekeliant pavojaus kitiems. Galbūt mums visiems pavyktų atrasti kaimą, sodybą, vienkiemį ar ūkininkus, kurie priimtų Puksį gyventi laisvai? Galbūt koks žirgynas ar ūkis priimtų peliautoją? Puksis - jaunas (3 m.), kastruotas, skiepytas, neblogai sutaria su kitais katinais.

Labai prašome, apmąstykite kiekvienas, gal kas turite būtent tokias sąlygas, kur jis galėtų gyventi? Čia labai reikalinga pagalba.

Jei tik turite kokį pasiūlymą, skambinkite tel. nr. 8 648 30077 (Vilnius)!