2016-05-24: sunku rašyti ir jausti ne tik savo nusivylimą bet ir visų kas skleidė čia gerą energiją savo tikėjimu, gerais linkėjimais ir vis vylėsi. Visi padarėm ką galėjom, bet jau pradžioje jo tarsi gerėjimas kad pats suvalgė maistą, atrodė net per greitas matant koks gyvūnas išsekęs ir kokios jam ligos ir kaip vėlai jį pastebėjo žmonės, kaip vėlai galėjom pradėti jam padėti. Neliko Skubio. Bet, žmonės, būkit geri, pasidžiaukit, kad Jūs esat tokie. Kad esat tie, kuriems rūpi, kad Jūs neleistumėt, kad Jūs neleisit, kad Jūs pamatysit kitus... Būkim, kad nebūtų tokių, kuriems reikėtų tokios pagalbos...


2016-05-21: Čia Skubis. Ir jei kam nors atrodys, kad jis atrodo baisiai, tai, patikėkit, šiandien jis jau bent baisiai atrodo, o užvakar jis atrodė jau kaip ir negyvas. Dabar baisus, bet gyvas. Ir taip stipriai besikabinantis į gyvenimą, kad jo didžiulio troškimo gyventi turėtų pavydėti kiekvienas, kas skundžiasi "bėdomis". Skubis išsekęs iš bado, įveikinėja babeziozę (atrodo, kad jau galima sakyti, kad su ja tvarkosi tikrai gerai), jo kailis pažeistas niežų ir jam beveik šimtu procentų sėklidžių vėžys. Visa tai kartu sudėjus atrodytų "kas toliau?"... Bet jis pradėjo pats valgyti (po trupinį, bet valgo), gerti ir netgi ne tik kad atsistojo, bet be sustojimo pailsėti nuėjo per asfaltuotą kiemą iki pievutės atlikti visus reikalus. Šuo tvarkingas. Grįžti reikėjo su daug pasėdėjimų ir daug kalbinimo - norėjo būti lauke. Viduje laukė lašelinės. Tai kai ir nebuvo didžiulio noro ten skubėti. Pirmą dieną iki pievutės ėjo su daug pasėdėjimų. Taigi, pažanga yra.
Šuo jaunas, maksimum 6 metų. Noras išlikti ir lakstyti didžiulis. Padėkim jam ir už jį. Turi pasisekti.

Utenos raj. gyvūnų mylėtojų draugija
įm.k. 184211367
Banko sąsk.: LT 41 7044 0600 0254 6192,
SEB bankas


2016-05-19: Skubidu!!!
...tikiu, kad galėsim taip sušukti kviesdami atbėgti su pagautu ore jam mestu kamuoliuku ir pasitikti džiaugsmingai atvizginantį dičkį.
Gal taip ir bus. Jei visi tikėsim.
Dabar Skubis atrodo taip kaip dažnas matė kokioje nors TV laidoje apie rastą apleistą gyvūną.
Paskambinusi iš Anykščių rajono moteris taip ir pasakė - prie Skiemonių atėjo šuo - iš tokių baisių laidų apie išsekusius šunis. Pati atvežti negalėjo, nes, viso aplipusio dešimtimis kybančių kaip žirniai erkių, klaikiai atrodančio net ir prisibijojo. Bet svarbiausia, kad nepavarė, kad ieškojo kas jam galėtų padėti.
Kai nuvažiavom paimti įsitikinom, kad ji neperdėjo – mes tokį išsekusį gyvūną per savo septyniolikos metų praktiką matom pirmą kartą. Net erkes gerą valandą iš jo rinkom...
Tiesą sakant, Skubis matyt išnaudojo paskutinius lašelius jėgų, jei dar vakar galėjo pastovėti ant kojų ir žengti žingsnį. Iš jo, gana didelio šuns, nieko nelikę, tik kaulai. Jis nepastovi ant kojų, negalėjo net maisto paimti. Po paros, po keleto lašelinių, šiandien paėmė kelis gabaliukus maisto. Pats. Kaip stebuklas. Ir kaip lašelis vilties, kad jis įveiks išsekusį kūną, įveiks babeziozę, kad dar nėra vėlu.
Dabar tik laukti ir tikėtis. Ir rūpintis juo. Jei galit prisidėti padėti jam, prašau pasidalinkit žinute ir paremdami tiek kiek galit:
Utenos raj. gyvūnų mylėtojų draugija
įm.k. 184211367
Banko sąsk.: LT 41 7044 0600 0254 6192,
SEB bankas