| Aprašymas: |
Kai liūdesys aplanko Jumą... Padėkime katytei surasti savo Žmogų
Mielas Nepažįstamasis, mielasis Mano Žmogau! Jeigu perskaitysi šį, mano dienoraščio, įrašą, būk geras, nestabdyk, siųsk jį toliau, pasidalink su savo draugais. Man tai labai svarbu. Gal kaip tik Tavo pasidalinimas ir bus tas, laimingas, gal kaip tik jo dėka, liūdni įrašai mano dienoraštyje baigsis.
Aš Juma, 10 savaičių amžiaus katytė. Mažytė, dar sakysit, bet išgyvenimai, kuriuos spėjau patirti, buvo labai dramatiški ir skausmingi. Man labai pasisekė, kad savo kelyje sutikau nuoširdžius ir rūpestingus žmones, kurie neleido man ir mano sesutėms mirti nuo ligų, bado ir šalčio po daugiabučio balkonu.
Mane pažįstantys sako, kad mano akyse spindi viso pasaulio šviesa, o širdutėje plaka viso pasaulio gėris. Tačiau man, kaip ir visiems gyviems šio pasaulio sutvėrimams, būna tokių dienų, kad atrodo be tikslo makaluojiesi juodoje bedugnėje, šaltoje gelmėje vienas ir niekam nereikalingas. Norisi susisukti į kamuoliuką ir tarsi išnykti. Laimei, tokių dienų labai nedaug. Bet kad jų visai nepasitaikytų mano kelyje, labai norėčiau turėti jaukius ir šiltus namus, mylintį ir rūpestingą Žmogų. Padėsite man jį sutikti? Būčiau pati laimingiausia pasaulyje ir daugiau niekada neliūdėčiau.
Jeigu norite man padovanoti neišsenkantį džiaugsmą, skambinkite arba rašykite. Esu globojama Vilniuje, paskiepyta, į naujus namus iškeliausiu pažymėta mikroschema. |
