Nebedovanojams, likimas nežinomas

Galbūt atsitiktinai, o galbūt kaip tik dėl tam tikros – nežinomos - priežasties vieną ankstyvo rudens dieną užsibuvome lauke ilgiau, nei paprastai. Ir visai netikėtai prie pat savo namo laiptinės išgirdome silpną kačiuko miaukimą. Jis sklido iš po šiukšlių konteinerio… po kuriuo radome mažą, sušalusią, murziną ir alkaną katytę.
Ji žvelgė į mus su baime ir viltimi – ir buvo tokia išsekusi, jog niekur
nebebėgo, kai bandėme ją paimti. Savaime suprantama, mes ją parsinešėme namo.
Praėjo pora mėnesių. Mažas, purvinas, griuvinėjantis pūkų kamuoliukas per tą laiką paaugo ir tapo švariu bei protingu mūsų namų gyventoju. Tai – linksma ir labai energinga katytė, kuri mėgsta ir krėsti smagias išdaigas, ir pamiegoti mums ant kelių bei pasiglaustyti, taip parodydama savo meilę. Mes mielai augintume šį padarėlį, tačiau viena mūsų šeimos narė – prieš 4 metus priglausta katė – nepriima naujokės, įtampa tarp gyvūnų didelė… Tai nesąžininga tiek katės, tiek
katytės atžvilgiu, nes jos abi nusipelno ramaus gyvenimo mylinčioje - savo - šeimoje.
Galbūt visai atsitiktinai perskaitysit tai, ką jums pasakojame. Tačiau šiame pasaulyje labai daug nuostabių dalykų nutinka būtent tokių atsitiktinumų dėka. Mes tikime, kad atsitiktinumas, atvedęs katytę pas mus, atves ją ir pas tikruosius, jai skirtus, rūpestingus šeimininkus. Ir gal tai būsite jūs..?