http://animal-care.pl/lt/main/g.22023

http://sos-gyvunai.lt/lt/bendravimas/grupe/7/dienorastis/3202/?commentId=24255#24255

http://www.gyvunugloba.lt/lt/help/news.9200

http://sos-gyvunai.lt/lt/bendravimas/grupe/7/dienorastis/4062/

http://sos-gyvunai.lt/lt/bendravimas/grupe/7/dienorastis/3808/

http://sos-gyvunai.lt/en/communication/forum/forum11/topic940/

http://www.alfa.lt/straipsnis/10283026/Savaites.augintinis..suo.Morfis=2009-07-23_09-00/

Tai tik dalis nuorodų, vedačių prie neįtikėtinos pačia tragiškiausia prasme Morfio istorijos. Nesu girdėjusi graudesnės. Šias nuorodas sudėjau su priežastimi: kas kaltas, kad dviejų gyvūnų globos organizacijų „radare“ atsidūręs gyvūnas iškentėjo protu nesuvokiamus dalykus, spręskite Jūs patys. Nuorodos padės sudėlioti visus „taškus ant i“ painiame Morfio išdavysčių kelyje, o tiems, kas šią istoriją girdi pirmą kartą, sužinoti pačią liūdniausią kada girdėtą keturkojo istoriją.

Jau perskaitėte? Prisiminėte? Taip, tai tas pats šuo. Taip, ir šis gyvenimo posūkis pasirodė jam nešantis vien skausmą. Vėtytas ir mėtytas, paliktas, muštas, pjudytas, sirgęs, bėgęs, pasimetęs, išduotas – pagaliau - atrodė, jis rado savo tikruosius ramius ir gražius namus Kaune. Kaip visi tada džiaugėsi... Deja, iliuzija greitai bliuško kaip nerūpestingo vaiko išpūstas muilo burbulas. Morfis vėl buvo visiškai neprižiūrimas, vėl grįžo visa puokštė jo sunkių ligų. Vadinamoji šeimininkė nesirūpino juo visiškai, Morfis net negyveno jos bute, o buvo nutrenktas bendroje virtuvėje po stalu, kur dažnai sulaukdavo kaimynų spyrių į šonus. Laukan pats save „pasivedžiodavo“ – nukėblindavo bendru koridorium kelis metrus ir pasišlapindavo. Arba klajodavo po aplinkinius kiemus, kur buvo žiauriai apkandžiotas, ar abejingai atsiguldavo tarsi jėgų netekęs vidury gatvės, kur jo vos nepervažiavo mašina. Akys beveik visiškai užpūliavo, šuo nupliko nuo puokštės odos ligų, tapo viskam apatiškas ir abejutiškas. Visą laiką gulėdavo tarsi miegodamas, tarsi būdraudamas – nesuprasi... lyg laukdamas pagaliau ateisiančios paskutiniosios.

Ar dar pasakoti apie tą „nuostabios“ ir džiaugsmingai su Morfiu besifotografavusios moters priežiūrą ir meilę Morfiui? Ar dar šiurpinti? Pakanka, Dievas anksčiau ar vėliau visiems atlygina pagal nuopelnus. Pasakysime tik istorijos pabaigą: kadangi kad ir kaip jį kankindama, moteris Morfio niekam neatidavė, galiausiai jai buvo iškviesta Valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba, kieme pasirodžiusi su policijos ir seniūnijos atstovais. Šuo buvo atimtas, jo globą galiausiai oficialiai perėmė „Lesė“.

Dabar apie Morfio būklę. Krūva odos ligų, tarp jų sunkios formos niežai ir dermatitas. Žaizdos, votys, nuplikimai. Ant kojų didžiuliai kapšai, į kuriuos sutekėjusi limfa. Akys visiškai „sukritę“ vidun, jas nuolat apdengia pūlingas luobas. Nuolatiniai vizitai pas veterinarus ir intensyvus gydymas jau duoda rezultatus. Kapšai ant kojų apmažėjo, ateity laukia operacija dėl estetikos ir siekiant palengvinti vaikščiojimą. Morfis atsiaugino svorį, nuolat leidžiami stiprinamieji, antibiotikai ir vitaminai sustabdė uždegiminius procesus. Maudynės su specialiais šampūnais tvarko odą, pradėjo sparčiai atauginėti plaukai. Akys plaunamos specialiu tirpalu dukart per dieną, Morfis pagaliau pradėjo matyti, ateity laukia vokų kėlimo operacija. Perkamas specialus maistas, odelė valoma drėkinamosiomis servetėlėmis ir t.t. Situacija akivaizdžiai gerėja.

O kaip jaučiasi pats šuo, apie kurį sunku kalbėt be ašarų, kai žinai jo visą istoriją?.. Pailiustruosiu šiokiu tokiu pavyzdžiu, kuris man asmeniškai labai brangus. Tik atvykus pas mus, Morfis kartą buvo giliai įmigęs, kai aš įėjau į jo kambarėlį. Pritūpiau šuns paglostyti ir švelniai paglosčiau jo pusplikę žaizdotą nugarą. To pažadintas, Morfis taip staigiai šoko iš miegų, kad net loštelėjau atgal. Visa jo stovėsena signalizavo net ne baimę, o paniką, raminamas jis traukėsi toliau ir vengė prisilietimų...

Dabar smagu Morfį glostyti miegant, nes prabudęs jis iškart stojasi ant kojų ir pradeda intensyviai savo didžiule nosimi uostinėti savo lankytoją. Mielai leidžiasi glostomas ir glaudžiamas, tačiau tik pažįstamiems savanoriams. Tačiau tai – jau milžiniškas žingsnis į priekį. Ir mes euforijoj dėl to.

Nenoriu šįkart leistis į moralinius pasvarstymus ar kalbėti apie šio šuns kančią iš dvasinės, jautrumo perspektyvos... Šį kartą per sunku. Jūs spręskit, kas čia kaltas, kas ne. O mes tiesiog toliau dėsime visas pastangas, kad bent kažkiek išpirktume skriaudą šuns, kurį vieni po kitų išdavė kelios dešimtys žmonių.

Morfiui be galo reikia Jūsų meilės ir dėmesio, aplankykite jį. Paglostykite šiurkščią kaktą, pakasykite apiplikusią ausytę. Ir tyliai sau prisiekite niekada nenusisukti nuo kenčiančio, nepriklausomai nuo to, kokios yra aplinkybės. Morfis Jus išgirs.