Kiekvieną dieną ji tikėjosi, kad ją įsileis, kaip anksčiau. Pamiauksi. Paskrebena duris letenėle. Bet išgirsta tik škac ir dar visokių negražių žodžių... Už ką? Už tai, kad nebereikalinga.
Gyveno nedideliam miestelyje žmogus, kuris globojo katę. Ji daug laiko leisdavo lauke, bet buvo sterilizuota, prižiūrėta, paskiepyta. Dažnai gostoma ir kalbinama. Ji dovanojo prieraišumą ir švelnumą, - Marmė labai draugiška, nepasipūtusi katė, o savo žmogų labai mylėjo ir pasitikėjo juo.
Bet laikas negailestingas, vieną dieną gerojo žmogaus nebeliko... Ir katės tuose namuose nebėra kam apginti.
Gainiojama, varoma, tik kaimynų slapčiomis pašeriama, ji vis dėlto nesitraukia toli nuo buvusių namų, nes neturi kur. Ji juk nėra laukinė, kuriai visi keliai atviri.
Jei kas nors pagailėtų jos, jei norėtų turėti katę, kuri nesidrovės rodyti draugiškumą, atsidavimą, būtų tokia laiminga pabaiga šios liūdnos istorijos! Bijote, kad nepripras? Gal reikės keleto dienų, gal vienos kitos savaitės, bet kantrybė ir švelnumas įrodys, jog ji mylima ir čia, naujuose namuose.
Jai nesvarbu, žalias ar geltonas namukas. Jai nesvarbu, dviaukštis ar vienaukštis, su veranda ar laipteliais, sode auga obelys ar slyvos... Marmei tiesiog reikia namų. Geriausia priemiestyje ar sodyboje, kur galėtų pasivaikščioti lauke, kaip kad dabar. Tik dabar ji neturi kur pasivaikščiojus grįžti...

Marmė gyveno Pabradėje, sausio mėn. atvežta į Vilnių. Ji paskiepyta kompleksiniu skiepuku ir sterilizuota.
Skambinti dėl jos tel. 8 600 14377, rašyti info@mazojiliza.lt.