Kaip praeiti pro šalį, kai mažas, bejėgis, sušalęs ir mirtinai išsigandęs kačiukas prašo pagalbos... Šalia geležinkelis – su kiekvienu traukinio pravažiavimu Čiučiu net pamėlsta iš siaubo: bando sulįsti į betonskylę – šiukšlių, tuščių butelių, nuorūkų ir švirkštų kaupimo vietą... Po tiltu, kur Čiučiu glaudėsi, kasdien rinkdavosi įvairios asmenybės ir keistos būtybės... Galbūt žmonės ir norėtų pašerti, prieiti prie to kačiuko, bet bijo apsvaigusio būrelio, nenueinančio nuo mažai apšviestos „pastogės“.
Sužinojome, kad tą šiukšlių skylę ketinama užbetonuoti. Buvo labai baisu, kad Čiučiu neliktų viduje (beglobių kačių užmūrijimas – kasdienybė!). Kita bėda – apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų asmenys: niekada negali žinoti, kada Čiučiu jiems užklius. O ir naktys šaltos – betonskylėje be dvokiančių šiukšlių nieko daugiau nėra.

Čiučiu sugavo pati Irena ankstyvą rytą. Mes jį priglaudėme po savo sparnu, nes bijojome, jog bet kurią minutę gali būti per vėlu. Juolab turėjome numatomą globėją...

Dabar saugus, ramus, sotus mažasis Čiučiu patalpintas į stacionarą, laukia, kada galės keliauti į globą. Deja, numatytas globėjas atsisakė padėti, todėl Čiučiu ieškomas naujas laikinas globėjas, suteiksiantis jam laikinus namus iki surasime atsakingus, mylinčius šeimininkus.

Stacionaras brangiai kainuoja. Laukia vaistai nuo parazitų, skiepai, išlaikymas globoje, kai tik tokia atsiras. Todėl visų gerų žmonių prašome prisidėti prie šio mielo mažylio išlaikymo.

Čiučiu – labai gražus, maždaug 3,5 mėn. amžiaus mažylis. Kiek nedrąsus, bet prie gero žmogaus greitai pripranta: susisuka į kamuoliuką, prisiglaudžia ir tyliai bendrauja. Ramus, švelnus, tvarkingas, jam reikia dėmesio, kantrių žmonių. Čiučiu apdovanotas nepaprastai gražiu kailiuku – kiek pusilgiu, švelnutėliu, lyg egzotinio žvėrelio, pats tamsus, o polaukis šviesesnis. Kai Čiučiu akys pagaliau spinduliuos ramybę, kai bus užmirštos visos nelaimės, patirtos gatvėje, šis katinas taps geriausiu ir ištikimiausiu pasaulyje Jūsų draugu. Tik duokite jam šansą.

Ačiū.