Prūsas per vieną dieną tapo katinuku, apie kurį pasklido kalbos. Plačiai. Aukščiausiuose sluoksniuose:))Pradėsiu nuo pradžių..

Prūsas-apie pusės metukų amžiaus na, nepaprastai puošnus, gražus katinėlis, bet, visviena, išmestas, netekęs namų, pakliuvo į mūsų miesto mero gimtadienį, nes sumąstė nueiti jį pasveikinti - žino juk kaip meras myli katinus (turi savo brandaus amžiaus sulaukusį, labai mylimą Hansą, o ir visais kitais katinais ir ne tik katinais, rūpinasi taip, kad ne tik Utenoje apie tai žinoma). Taigi, mes - Jolanta ir Marytė jį palydėjom, nes viena nešė Prūsą soste (na, gerai, dėžutėje nuo popieriaus... bet katinų mylėtojai žino - kartoninė dėžutė yra jėga!), o kita nešė jo pavadėlį... kad žeme nesivilktų:)) A, ir dar - nešė atviruką su katinuku. Čia buvo taip sumanyta - meras A.Katinas pamatys dėžutėje katinuką, pamanys, kad čia dovana jam, o kai sužinos, kad Prūsas ne dovana, o sveikintojas, tai dar ims ir nuliūs - tai įteiksim jam atviruką:)))
Tai va, meras pamatė katinuką su kaspinuku (dideliu kaspinuku, todėl vis ant šono smunkančiu, savo svorio nenulaikančiu:)) ) ir, jaučiu, išsigando ne to, kad katinukas nedovanojamas, bet kad katinukas... dovanojamas:)) Nes jo Hansas tai tokios dovanos niekaip nelauktų! Tai galiausiai visi buvo patenkinti kai į vietas stojo kas dovana (atvirukas), kas sveikintojas (katinukas):)))
Katinukas ir meras apsikeitė linkėjimais - Prūsas merui linkėjo devynių katiniškų kadencijų, o meras Prūsui kuo skubiau surasti puikius nuolatinius namus:))

Tai va, beletristikos prirašiau, o esmė ta, kad Prūsas, nors ir puikavosi pas aukštus žmones, tačiau jam dabar reikia nuolatinių namų, kurių mes jam visi, pritardami merui, kuo skubiau surasti ir linkim.

Taigi, Prūsas: be galo be krašto puošnus, puria uodega, tamsiai tamsiai, beveik juodai rainuota nugara, išraiškingomis didžiulėmis akytėmis, labai meilaus būdo ir kai užaugs tai bus didžiulis meškėniškai meiniškai pūkuotas ir sunkus katinas:)