| Aprašymas: |
2015-06-27: Pas mane namuose Lututė globojama jau du mėnesius, tad galiu apie ją papasakoti viską:) Galėtų ir toliau gyventi čia, bet kitiems, gyvūnų globos namuose gyvenantiems globotiniams vis reikia padėti paimant į namus reabilitacijai, atsigavimui po ligos, arba atsiranda maži, sunkiai valgantys kačiukai, kurie globos namuose neišgyventų, tad reikia juos imti į namus ir "išžaisti" tą laiką iki sutvirtės tiek, kad galėtų keliauti į nuolatinius namus. Laikinų globėjų nėra, vos keletas, tad Lututės užimama vieta labai brangi, dažnai kainuojanti gyvybę. Visų neišgelbėt, bet kaip galima daugiau. Verta stengtis.
Nukrypau... Taigi, Lututei ieškomi nuolatiniai namai, o ji yra štai tokia:
Nekelia absoliučiai jokių problemų. Yra rami, nors mėgsta padūkti bėgdama, vaikydamasi žaisliuką. Dažniausiai ant sofos. Vienas sofos kampas - Lututės. Pro ją praeina visi kiti augintiniai tad jai labai patogu kiekvieną iš aukštai pakibinti letenėle, pagaudyti už uodegos;)
Tvarkingai naudojasi tualetu. Valgo sausą maistą, kartais ragauja kokių subproduktų, bet retai. Nori, kad ją paglostytum, bet kai pabosta tai čiumpa savo tvirtomis, stipriomis priekinėmis letenėlėmis ir dar dantukais įsikimba. Švelniai nemoka. Matyt čia instinktyviai - yra silpnesnė, pažeidžiamesnė, tad ginasi ar rodo nenorą stipriai. Tai maži vaikai jai netiktų kompanijon, nes ji įdrėkstų, tėvai supyktų ir pan.
Čia palieku pirminį Lututės skelbimo tekstą, vildamasi, kad suras mažylė savo žmones...
2015-04-20:
Lututė tai katytė. Jaunutė, apie 5-6 mėn., visai dar vaikas. Apvalia pelėdaitės galvute, apvaliomis ( iš to paties paukščio nusižiūrėtomis:) ) geltonomis akimis. Švelnučio kailiuko. Miela ir meili kai paglostai ir pamato, jog esi draugas. Ji patikli visa savo smulkute esybe. Pasiruošusi gyventi ilgą ir laimingą gyvenimą. Jai gera gyventi ir nori dar. Nori galėti perbėgti per žolytę, sustoti prie jau pražydusios obels ir pagulėti (toli lakstė, norisi šiltą pavasario dieną šviežioje žolytėje snustelti:) ). Į obelį nelips. Ne todėl, jog nenorėtų, bet kad negali. Ji neturi abiejų užpakalinių kojyčių pėdučių. Yra kojytės, bet be pėdučių. Tikriausiai kažkokia kraupi nelaimė, nes viena kojytė dar į šoną pakreipta, tarsi išsukta, tai apsigimimas toks neturėtų būti. Nesimato jokių baisumų - žaizdų, plikų vietų ar panašiai. Nepamatysit nieko baisaus - tiesiog nėra pėdučių ir tiek. Kojytės kailiuku apaugę, Lututė vikriai laksto ir jai psichologinių problemų dėl to nekyla. Ji džiaugiasi gyvenimu ir nori juo džiaugtis ir toliau - juk taip gera gyventi.
Tik negalės pabėgti jei vytųsi šuo ar pan. Į tai reikia atkreipti dėmesį.
Kai Lututė dar ūgtels, ją sterilizuosim mūsų sąskaita. O dabar tik prašom suteikti jai namus. Ypač jei turit vaikų, kurie norit, jog augtų jautrūs ir suprantantys kaip gera gyventi šią akimirką. Kiekvieną šio gražaus, spalvingo Pasaulio akimirką. Mes už šviesą! O Jūs?
861232962 |
