Princesė Mursija. Šviesių rusvų atspalvių, liauno sudėjimo, bet ne laikiuko tipo, o liaunesnė. Vidutinio ūgio ir padidinto meilumo. Jau kai žmogų priima, jo nebijo, tada prasimuša visa jos nenustygstančio glaustis, bendrauti, rodytis šuniuko prigimtis. Judri, smagi, žaisminga, netgi sargi (tik iš tolo kol kas:) )
Jaunutė, virš metų laiko, sterilizuota.
Jei būtų drąsesnė jau seniai būtų radusi namus, bet kad jos (kaip, beje, ir jos brolio, ilgaausio Direko) būdas toks - kai žmogus eina žiūrėdamas šunis, tai Mursija su broliu susimetę, įsispraudę į kampą, net nekruta, žiūri dideliausiomis akimis... Tai kas juos rinksis?Nebent iš interneto, pagal foto, pagal aprašymą ir įvertinę savo sugebėjimą kantriai išlaukti. O tos kantrybės gal ir labai ilgai ir nereikėtų bandyti, nes juk pas mus šunelė atvyko tokia pati išsigandusi ir net nelabai mirksėjo kai pirmas dienas iš voljero išsinešusi į lauką, pastačiusi ant žemės greta sėdėdavau ir glostydavau, kalbindavau. Po kelių tokių monologo dienų "prakalbo" ir Mursija - dabar taip "kalba" kaskart ją išsivedus (ant rankų jau nereikia išsinešti:) ), kad tik saugokis kad "peruko" nenutrauktų kai aplink šokinėja iš džiaugsmo ir nesivaldymo:)
Žodžiu, bendraujanti, bet ir naujuose namuose gal tik su savais, kurie prisipratins, bendraus, o svetimų gali ir bijoti.
Tai kur tie jos naujieji šeimininkai norintys linksmos, labai bendraujančios, mielos rudaakės?