2016-05-02: Katinukas jau nedovanojamas. Jis sunkiai serga, jam kačių leukemija, gyvens tol kol nesikankins, nes dabar nors atrodo visai nepanašus kaip nuotraukose, bet dar gerai valgo, "dalyvauja", bet jau tik skeletukas...

Ir žvairumas gali būti be galo žavus. Kaip ir šio katinėlio - pasižiūri į jo apvalų snukutį su tomis apvaliomis ir pažvairuojančiomis akimis ir negali sulaikyti šypsenos kaip ... juokinga?Oi ne, ką Jūs - žavu, miela be galo:) Jau toks mielas snukutis! O dar įrėmintas katinas į tokį puošnų, minkštą, purų kailio apvadą, kad taip ir norisi imti, glausti ir niurkyti. Nors šis žavuolis nepratęs būti niurkomas. Kol kas. Prie gero greitai priprantama:) Iki šiol nebuvo kam jį kasdien pratintis niurkyti tai ir nepriprato. Kaip ir būti ant rankų. Tuoj pas išsiveržia ir bėga. Reikia laiko, įpras, dabar baikštokas. Pabuvus kambary pora mėnesių kailis jo iš juodo su pilkais apvadais apie kaklą, prie kojų, virto į tokią ryškią šarmą, kad jį gal dabar Širmiu reikėtų pradėti vadinti?Ir kiti jo broliai (jų, visos šeimos buvo aštuoni) savo kailiu stebinte stebina - minkštas, ilgas, purus, pasipūtęs ir dar ir kitų virtęs širmu:) Atrodo nepakartojamai...