| Aprašymas: |
Kostią pamilau labai greitai. Tai įvyko vakare, apie 19h. Reikėjo greitai baigti tvarkyti kačių kambarį. Kai sutvarkiau kraiką, pamačiau išlietą vandenį ant grindų. Norėjau jį išvalyti. Pritūpiau prie pat dubenėlio. Staiga atbėgo Kostia. Savo dailiomis, išmintingomis akimis jis žvelgė į mane ir maldavo būti paglostytas. Nors neturėjau daug laiko, tačiau pamaniau, kad kelias sekundes galima sau leisti. Tada prisėdau… Bet prisėdau ne toms kelioms sekundėms – o pusvalandžiui. Ir jau jaučiau, kad nebeturiu laiko, bet buvo taip gera. Negalėjau atsiplėšti. Kostia pritūpė man ant kelių ir murkė, murkė. Jau pamaniau, kad užsikirto. Jis ramus, geras ir jau toks meilus. Tiesiog gėris! Jis tikrai garantuos jaukius pasiglostymus – tačiau tai netruks kelias sekundes. Atvirkščiai – tai tęsis gana ilgai, bet neprailgs!
Kostia, todėl kad žmonės iš Kostiuškos gatvės priglaudė, perlaikė žiemą, bet jų katė taip ir nesusidraugavo su juo. Buvo naminiu, matyt, nes kastruotą jau rado. (Kačių kambary) |
