Tokį prašymą rašyti itin sunku. Pats sunkiausias momentas yra tas, kad dar ir dar galvoji ar tikrai pasielgiau teisingai. Dar ir dar matai tą skausmą akyse. Dar ir dar išgyveni kančios, kaltės jausmą. Dar ir dar byra ašaros iš akių, spaudžia kažkur krūtinėj, užgniaužia gerklę kažkas.... Tai labai žiaurus mūsų veiklos momentas, kada mes turime priimti siaubingą sprendimą – eutanazija. Kai ištari šį žodį, jau nebegirdi savo žodžių toliau, jau nebematai žemės po kojom, nori tiesiog prasmegti kiaurai žemę, nori niekada nebūti „teisėju“.

Ši raina katytė (P.S.P) buvo pastebėta ant asfaltuoto takelio Vingio parke. Pirmas įspūdis buvo, kad katytė kliudyta šuns, nes lyg išplėštas gabalas prie burnytės, kojos išsukiotos. Vaizdas kraupus. Nulėkėm į kliniką, apžiūrėjo gydytojas, nerado jokio išorinio sužalojimo, vargais negalais išpumpavo lašiuką kraujo. Katytė geso, kraujo tyrimas parodė, kad nebefunkcionuoja inkstai.

Ar mes turėjome teisę ją dar kankinti?

Ne, mes negalėjome su elgtis negailestingai ir ištarėme tą baisų nuosprendį: eutanazija.

Ji išėjo ramiai ir tyliai. Nustojo skaudėti, nustojo kraujuoti... Sustojo plakusi širdutė...

Kitas sunkus momentas, tai, kad šiuo prašymu mes  neprašome paaukoti gyvūno gyvybės išgelbėjimui. Mes prašome padėti padengti katytės išvadavimo nuo kančios išlaidas.

Klinikai likome skolingi 80 EUR. Būtumėm be galo dėkingi, jeigu galėtumėte nors truputį prisidėti prie išlaidų padengimo.

Paskirtis: Rainos katytės išlaidoms padengti