Dalytė - ramuolė, švelni ir neįkyri kalytė. Taip, tam, kas nori žiūrinčio į akis ir tyliai prieraišaus šuns. Ne grožio įsikūnijimo, ne jauniklio, ne kažkuo ypatingo, o ištikimo ir gero draugo.

Dalytė mūsų kiemelyje pritapo labai greitai. Ji rami, subtili kalytė, škadų jau nebekrės ir siurprizų nebeišruoš.

Iš jos galima tikėtis tik pačių geriausių dalykų - ištikimos draugystės, meilumo, nuolankumo, tylaus, bet tikro draugo buvimo šalia.

Pas savanorę namuose Dalytė elgėsi nepriekaištingai - klusniai išsimaudė, tvarkingai elgėsi namuose, išėjus į kiemą buvo pavyzdinga kompanionė pasivaikščiojimams.

Atsiradimo istorija:

Buvo gautas desperatiškas pagalbos prašymas iš Kirtimų gatvės - moteris, dirbanti netoliese esančiose patalpose, kreipėsi su prašymu priimti varguolę kalytę. Kalytė jau 4 mėnesius glaudėsi gamyklos teritorijoje - naktimis užuovėją rasdavo aukštoje pievoje, o dienomis cimpinėdavo aplink prekeivius kaulydama kąsnelio. Jautresnės širdies numesdavo kokį kąsnelį, kiti nuvydavo, paspirdavo. Atvykus į vietą net nereikėjo maisto iš kuprinės ištraukti - kalytė tiesiog bėgte pribėgo - visa suvargusi, viena akytė sužeista (iki šiol ji prasčiau mato), purvina, kojytės kreivos, visas kūnas nusėtas išpampusiomis erkėmis, žaizdelėmis...
Atvykusi į prieglaudą, buvo pagydyta, sterilizuota.