Šia gražuole kažkas atsikratė soduose netoli Alytaus. Šiuo metu globojama Kaune. Šunytė nuparazitinta, išmaudyta, paskiepinta. Anot veterinares, jai apie keturis metus.
Charakteris superinis: švelni, prieraiši, rami. Visiškai neagresyvi, kantriai iškentė visas procedūras ir namie, ir pas veterinarą. Draugiška su vaikais ir kitais gyvūnais. Kai globėjų šunytė išveda ją iš kantrybes, parodo tai balsu ir iššieptais dantukais, bet pati niekada nepuola. Turbūt nesipyktų ir su katėm, nes, nors namie kačių nėra, bet lauke sutikus kates, jokio pykčio nerodo, nepuola, neloja. Būtų puiki draugė tiems, kas nenori aktyvaus judraus šuns. Ir dar, kas nenori balučių, krūvelių ir sugraužtų daiktų. Pasivaikščiojimus labai mėgsta, bet namie rami. Jai svarbiausia, kad žmogus būtų šalia. Tikrai tiktų ir vyresniems žmonėms, ir net šeimai su mažais vaikais, nes šunyte jau suaugusi ir tokio charakterio, kad netyčia neužgaus vaiko įsidūkusi, kaip dažnai padaro jauni šuneliai. Beje, po miška ją vedžioja globėjų penkiametis.
Ir dar - posakis "uodega vizgina šuni" - tikrai apie Pempę:), nes jau kai vizgina uodega, tai vizga visas kūnelis nuo nosies galiuko iki uodegos. O uodega vizgina ji tikrai dažnai, užtenka tik pakalbinti ar net pasižiūrėti, ir Pempė jau raitosi:)
Nežinia, kokį gyvenimą ji turėjusi iki šiol, bet tikrai nežino, ką daryti nei su žaisliukais, nei su sausu maistu. Dabar jau ėda išbrinkintą sausą maistą. O žaisliukų, ypač cypiančių ar skleidžiančių kitokius garsus, bijo.
Tiesa, turi ir vieną tokia ydelę: išvedus i lauką, savo reikalus atlieka ten, kur sugalvoja: ant tako, ant asfalto, niekada nepasitraukia i šoną. Bet tai tik laiko klausimas, nes kalytė tikrai protinga ir imli, tiesiog turbūt nevedžiota ir nemokyta.
Butu labai gerai, kad greičiau atsirastų žmonės, pasiruošę mylėti šitą gražuolę, nes kuo ilgiau ji bus globėjų namuose, tuo didesnis stresas jai bus išsiskirti.