Markusas vienas iš kaimietukų, kurie išgelbėti iš baisių gyvenimo sąlygų. Šunelis tiek išgyveno, kad kol kas nepasitiki žmonėmis. Niekada anksčiau švelnumo nepatyręs šunelis, neabejojame, taps jaukus, bet tam reikės laiko ir kantrybės. Markusas labai laukia atsakingų šeimininkų.

Bėga dienos, savaitės, metai. Keičiasi metų laikai, šunys vieni iškeliauja į naujus namus, kiti atkeliauja į jų vietas. O Markusas kaip yra prieglaudoje, taip yra. Kaip sėdi savo narve per dienas, taip sėdi. Išvedamas į lauką ryte ir vakare, ir vėl į narvą. Tą patį narvą jau kelerius metus.
Tikime, kad yra kažkur žmogus, kuriam nebus gaila savo nuosavo namo kiemu dalintis su bailiu šuniu. Nelįs prie jo, nespaus rodomu dėmesiu, nereikalaus neįmanomo. Tiesiog leis gyventi sotų, ramų ir saugų gyvenimą savo kieme. Kad tas šuniui likęs gyvenimėlis būtų sotus - mes pasiryžę pasirūpinti, iš Jūsų teprašome būdos be lenciugo ir tvoros aplink kiemą. Taip, galbūt tai šiek tiek savanaudiškas prašymas - sakysit "prireikė tuščių narvų", tačiau nuraminsime, kad ne narvuose esmė, o šuns laimėje. Laimėje gyvent laisvai lakstant, turint savo kiemą, savo būdą, savo krūmą. Laimė vasarą gulėt saulėje nors visą dieną, o žiemą stebėt krentančias snaiges iš šiltos būdos. Deja, bet tenka pripažinti, kad normalių, įprastinių namų Markusui tūrbūt nerasime niekad. Jis bailus, nepasitiki žmogumi, o iš labai didelės baimės gali ir grybštelt. Kas jo norės? Kam jo tokio reikia? Tad bandome rast jam kiek kitokius, bet namus. Jo namus.
Markusas vienas iš kaimietukų, kurie išgelbėti iš baisių gyvenimo sąlygų. Šunelis tiek išgyveno, kad kol kas nepasitiki žmonėmis. Niekada anksčiau švelnumo nepatyręs šunelis, neabejojame, taps jaukus, bet tam reikės laiko ir kantrybės. Markusas labai laukia atsakingų šeimininkų.

Bėga dienos, savaitės, metai. Keičiasi metų laikai, šunys vieni iškeliauja į naujus namus, kiti atkeliauja į jų vietas. O Markusas kaip yra prieglaudoje, taip yra. Kaip sėdi savo narve per dienas, taip sėdi. Išvedamas į lauką ryte ir vakare, ir vėl į narvą. Tą patį narvą jau kelerius metus.
Tikime, kad yra kažkur žmogus, kuriam nebus gaila savo nuosavo namo kiemu dalintis su bailiu šuniu. Nelįs prie jo, nespaus rodomu dėmesiu, nereikalaus neįmanomo. Tiesiog leis gyventi sotų, ramų ir saugų gyvenimą savo kieme. Kad tas šuniui likęs gyvenimėlis būtų sotus - mes pasiryžę pasirūpinti, iš Jūsų teprašome būdos be lenciugo ir tvoros aplink kiemą. Taip, galbūt tai šiek tiek savanaudiškas prašymas - sakysit "prireikė tuščių narvų", tačiau nuraminsime, kad ne narvuose esmė, o šuns laimėje. Laimėje gyvent laisvai lakstant, turint savo kiemą, savo būdą, savo krūmą. Laimė vasarą gulėt saulėje nors visą dieną, o žiemą stebėt krentančias snaiges iš šiltos būdos. Deja, bet tenka pripažinti, kad normalių, įprastinių namų Markusui tūrbūt nerasime niekad. Jis bailus, nepasitiki žmogumi, o iš labai didelės baimės gali ir grybštelt. Kas jo norės? Kam jo tokio reikia? Tad bandome rast jam kiek kitokius, bet namus. Jo namus.