Sniegius prašo padėti jam surasti naujus namus.

Šį angeliuką priglaudusi p. Birutė pasakoja:

Mes jį priglaudėme, tiksliau aš vasarą skyniau avietes savo kieme. Aplink lakstė du mūsų kambariniai šuniukai, bet net jie (nors nėra draugiški katinėlių atžvilgiu) nepuolė mirtimi besivaduojantį šį katinėlį. Pakėliau Sniegių nuo žemės, jis buvo lengvytis kaip lapelis, užsibadėjęs. Atgaivinau jį, mylim. Bet.... jis vis vien ieško, pasiilgsta savo namų, eina per kelią.. Buvo net sykį mašinos nutrenktas, bet vis tiek eina į savo tikruosius namus. Man pasakojo, kad kol jauna šeima nesusilaukė savo vaikų, tai šis katinėlis buvo jiems vaikas. Juo buvo laaaaabai rūpinamasi, netgi spec. maistas užsakinėjamas jam. Buvau sakiusi,kad pasiimkit savo katinėlį, atsakymas buvo toks - mums jo nereikia, TURĖKITĖS.

O vargstame su šiuo katinėliu, nes jam reikia meilės, jis nori būti šukuojamas,glostomas. Su juo reikia 'kalbėtis". Jam dėmesio reiikia. Mano kambaryje gyvena du šuniukai, Sniegius prisitaiko prie jų, jis labai geras ir draugiškas. Padovanočiau šį katinėlį, bet tik labai mylintiems žmonėms, jį reikia mylėti,jis reikalauja sau dėmesio ir meilės. O svarbiausia bijom, kad jis dar kartą papuls po mašinos ratais. Jis nesusitaiko su tuo, kad jį paliko. Atsisakė jo, o jis vis dar tikisi....

Jis to nusipelnė,mes bijom,kad neteksim šio gražuolio, nes jis niekaip nepamiršta savo pirmųjų šeimininkų, savo pirmųjų namų. Kiekvieną dieną keliauja ten ir nesvarbu, kad mes jį mylim...

Sniegius yra jaunas, dabar jau labai gražus katinukas. Jis tikrai girdi, nėra kurčias. Šiuo metu Sniegius yra Šakiuose, tad atsiradus geriems žmonėms, p. Birutė jį atveštų iki Kauno. Su p. Birute nutarėme, kad visgi ieškosime jam ne globėjų, o iškart nuolatinių šeimininkų, kad nereikėtų šiam jautriam katinėliui pratintis iš naujo. Sniegius būtų labai dėkingas, jei galėtumėte pasidalinti šiuo pagalbos prašymu.