Sveiki žmogai,

kaip, jau manau, supratote, čia bus kalbama apie rimtus ryžus reikalus, ir visai nesvarbu, kad jiems dar tik 3,5 mėnesio. Tai va, esu Pupsis, net ir pavardę turiu - Linkmenukas vadinuosi. Klausiat, už ką čia man dabar ir vardas ir net pavardė teko? Bene kilmingas būsiu? Ot ir ne, paprasčiausiai už tai, kad aš nerealiai gražus ir dar nerealiau geras (ir labai kuklus, kaip supratot iš atsakymo).

Visgi nepaisant to, kad esu praktiškai aštuntas pasaulio stebuklas, mane ištiko rimta bėda (juk sakiau, kad čia bus kalbama apie rimtus reikalus) - mano brolis ir sesutė jau iškeliavo į naujus namus, o manęs dėl kažkokių nesuvokiamų priežasčių niekas nepakviečia. Sakot, kaip taip gali būti, a ne? Va šito ir aš nežinau. Per televizorių girdėjau, kad reikia išgert, jog suprastum, tai gėriau gėriau mamytės pieną, bet vis tiek nesuprantu. Kadangi iš prigimties esu vos ne Zigmundas Freudas, tai taip lengvai nepasidaviau - filosofiškai pakontempliavęs ant palangės, suskaičiavęs krentančius rudeniško lietaus lašus ir surišęs mazgą iš mamytės uodegos, atsakingai priėjau išvadą, kad čia turbūt įvyko klaida ir man savo namus padovanoti norintys žmonės, be abejo, yra, tik kažkas jiems sutrukdė ir vis dar trukdo pas mane atvykti. Gal Jūs kartais žinot, kas? Tik pasakykit - nors šiaip aš toks visiškai rankinis niurkalas, parodysiu, iš kur kojos dygsta tam baubui, kuris mano šeimininkus pavogė. O gal Jūs būsite mano šeimininkai? Ai, tada nepyksiu, jei tik greitai greitai pas mane atlėksite, aš gi taip ilgai Jūsų laukiu ir svajoju, kaip kartu ieškosim lobio kavos puodelyje, nuspyglinsim kaktusus ant Jūsų palangės, gaudysim "pelę" (tiksliau, aš gaudysiu, o Jūs manim žavėsitės), ragausim ant lango stiklo nutūpusius vabzdžius, tikrinsim, ką dvikojai deda į pagalvių vidų, sieksim naujo greičio rekordo bėgant aplink sofą, šildysimės, oi, t.y., sugėrinėsim blogą energiją atsigulę ant Jūsų nešiojamo kompiuterio, murksim vakarais žiūrėdami į Mėnulį (galim žiūrėt ir kokį "Titaniką", man tinka), mokysimės "matiekos" dalydamiesi antklodę (trys ketvirtosios antklodės ploto man, viena ketvirtoji - Jums) ar užsiimsim dar kokiom kitom smagybėm. Mamytė mus mokė, kad žmogai tam, jog išlaikytų savo katinus, turi dirbti, tai Jūs nesirūpinkit, aš Jus kasdien į tą darbą išlydėsiu, visą dieną pramiegosiu (žinot, grožis reikalauja aukų), grįžusius murkdamas pasitiksiu, netgi leisiu nunešti mane ant rankų prie dubenėlio ir pasidalinsiu konservu, kuris grįš namo kartu su Jumis.

Matot, koks aš fainas nesavanaudis katinas? Jau norit mane visą gyvenimą lepinti ir mylėti, ir džiaugsme, ir varge, taip sakant? Jau skambinate Alinai 8 683 40991? Murrrrrrrrrrr, laukiu :)