Gimėme sandėliuke. Matyt tėvukas buvo firminis. Gavomės žavingi ir beveik veisliniai siamukai. Mamytė gražiai mus augino, nerodė niekam. Bet po poros mėnesių išlindom ant sandėliuko stogo - labai smalsu buvo, kas yra aplink. Ir pamatė mus.
Mamytė gudrioji pervedė mus per gatvę prie tokio namo, kur ji gaudavo valgyti, ir parodė tą vietą mums. Ėjome paskui mamytę, klausėm. O ten ir surinko mus visus keturis ir padėjo į tokį baisų narvą. Mes ten nesižiūrim, mums reikia namų, mes norim dūkti. Paimkite mus, didžiuositės mumis.
Mes jau nublusinti, nukirminti.