Nuo liepos 1 dienos Ukmergės rajone nebeliko beglobiais gyvūnais besirūpinančios tarnybos.

Trejus metus iš eilės valkataujančius šunis ir kates gaudžiusi bei prižiūrėjusi bendrovė „Ukmergės butų ūkis“ nutraukia šią veiklą, kadangi baigėsi su savivaldybe pasirašytos sutarties terminas.

Kol rajono valdžia suras naują paslaugos operatorių – pasirengs viešam konkursui ir jį organizuos, beglobiai keturkojai net kelis mėnesius bus palikti likimo valiai.

Nurodymas – išdalinti gyvūnus

Kur padėti, kam atiduoti 9 šunis ir 8 kates, ką daryti su kiekvieną rytą prie prieglaudos palikta mažų kačiukų vada?

Uždarytos Ukmergės beglobių gyvūnų prieglaudos darbuotojai liepta per mėnesį ištuštinti pastatą.

Jei globotinių išdalinti nepavyks, jų laukia eutanazija.

„Kai tai sužinojau, negalėjau patikėti savo ausimis. Apie prieglaudos uždarymą dviems likusiems jos darbuotojams buvo pranešta tik išvakarėse.

Nors paimk tuos vargšus gyvūnėlius ir išvežiok po namus tokį sprendimą priėmusiems valdininkams“, – piktinosi ukmergiškė Rita Ž.

Kaime sodyboje gyvenanti gyvūnų mylėtoja iš šios prieglaudos jau yra pasiėmusi tris kates ir keturis šunis, tai siūlo padaryti ir savo pažįstamiems bei draugams.

Pasibaigė veiklai skirtos lėšos

Netoli Krikštėnų, Pijorų II kaime moderniai suremontuotoje buvusioje fermoje Ukmergės beglobių gyvūnų prieglauda veikė nuo 2012 metų birželio mėnesio.

Bendrovė „Ukmergės butų ūkis“ patalpas už 1000 litų arba beveik 290 eurų per mėnesį nuomojo iš bendrovės „Šunų kaimas“.

400 patalpose su apšiltintomis grindimis ir gera ventiliacijos sistema buvo įrengta 16 voljerų šunims ir 8 – katėms, narvų plotas nuo 2,5 iki 9 kvadratinių metrų ploto. Vienu metu čia buvo galima sutalpinti iki 30 – 40 gyvūnų.

Paprastai kas mėnesį prieglaudoje nuolat būdavo apie 15 – 20 šunų ir apie 30 katinų.

Prieglaudoje dirbo administratorius ir du prižiūrėtojai, buvo sudaryta partnerystės sutartis su veterinarijos gydytoja.

Pirmaisiais prieglaudos darbo metais rajono biudžetui jos išlaikymas kainavo daugiau nei 300 tūkstančių litų, per dvejus sekančius metus tam skirta po 80 tūkstančių litų.

„Tokia suma savivaldybei yra per didelė našta, ieškome būdų, kaip ją palengvinti.

Dar iki šiol su bendrove „Ukmergės butų ūkis“ neatsiskaityta už pirmus prieglaudos išlaikymo metus – esame skolingi 219 tūkstančių litų.

Benamiais gyvūnais tikrai pasirūpinsime, rengiamės skelbti naują konkursą, ieškome norinčių šia veikla užsiimti – juk entuziastai tai gali atlikti žymiai geriau nei tie, kuriems šį darbą įpirštume per prievartą“, – kalbėjo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas.

Pasak jo, su bendrove „Ukmergės butų ūkis“ sutartis dėl beglobių gyvūnų šiemet buvo pratęsta ir pasibaigė birželio 30 – ąją.

„Daugiau jos tęsti nebegalime, kadangi jau išnaudoti visi šios paslaugos teikimui skirti pinigai.

Kol jų neatsirado, negalime skelbti ir naujo konkurso“ , – teigė S.Jackūnas.

Administracijos direktorius neatmetė galimybės, kad tokius padarinius galėjo įtakoti ir minėtos bendrovės vadovų neūkiškumas.

Nuo liepos 1 dienos bendrovei „Ukmergės butų ūkis“ paskirtas vadovauti naujas direktorius – Giedrius Pocius. Paklaustas, ar įmonė dalyvaus naujame konkurse, jis atsakė, jog to dar nežino.

„Pasiskaičiuosime savo išlaidas ir jei kaina savivaldybei tiks, galbūt“, – sakė jis.

Vien per praėjusius metus, nuo kovo 25 – osios ( nuo šios dienos buvo pasirašyta sutartis su savivaldybe ) iki gruodžio 31- os dienos, bendrovės „Ukmergės butų ūkis“ bešeimininkių gyvūnų gaudymo ir priežiūros sąnaudos sudarė daugiau nei 118 tūkstančių litų, o patirta nuostolių – beveik 15 tūkstančių litų.

Iš 118 tūkstančių litų turėtų išlaidų beveik pusė – 60 tūkstančių buvo skirta trijų darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui, 34 – pastato nuomai ir komunaliniams mokesčiams, 24 – gyvūnų pašarams ir veterinarinei priežiūrai, kurui, telefoninio ryšio paslaugoms ir kt.

Gyvūnų globa rūpi tik savanoriams

Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus vadovė Danutė Navickienė patikino, kad Ukmergės rajono savivaldybės valdžia nėra jokia išimtis ir elgiasi taip pat, kaip ir kitų šalies savivaldybių vadovai.

„Beglobių gyvūnų likimas jau daugybę metų šalyje yra atiduotas tik savanoriams ir paprastiems žmonėms, kuriems dėl to skauda, kurie nėra abejingi

Nors įstatymai ir įpareigoja rūpintis benamiais gyvūnais savivaldybes, jų valdininkai visur „nusiplauna rankas“, viską nori sutvarkyti be pinigų, neskirdami nė skatiko.

Benamis gyvūnas jiems – kaip sanitarinis objektas, netgi žemiau už šiukšles. Šiukšlių rinkimui skiriama žymiai daugiau dėmesio ir pinigų, nei toms gyvoms ir viską jaučiančioms būtybėms.

Valdininkams yra patogiau įkurti sanitarinę tarnybą ir skirti minimaliai lėšų masinei benamių gyvūnų eutanazijai.

Labai liūdna, bet taip yra. Lietuvoje veikiančių sanitarinių tarnybų vienintelė užduotis – surinkti ir nužudyti visus valkataujančius keturkojus. Jų darbo principai, požiūris yra išlikę nuo sovietinių laikų ir, deja, nesikeičia“, – kalbėjo D.Navickienė.

Pasak jos, benamiai gyvūnai Lietuvoje skaičiuojami tūkstančiais, kasdien kiekvieną jų prieglaudą pasiekia po 8 – 10 mažų kačiukų ar šuniukų.

D.Navickienės teigimu, situacija ženkliai pasikeistų į gerąją pusę, jei žmonės būtų skatinami, šviečiami sterilizuoti savo gyvūnus.

„Tik sterilizacija gali padėti, o ne tabletės ar hormoniniai vaistai, sukeliantys vėžinius susirgimus.

Savivaldybės, seniūnijos galėtų apie tai skelbti, reklamuoti ir finansiškai prisidėti.

Deja, šiandien laimi tie, kurie vargšą gyvūną paspiria, nuodija, o tie, kurie jį pašeria, pastogę jam surenčia – yra vaikomi, ujami.

Tai yra visos Lietuvos žmonių bėda. Nėra jie susitelkę ir vieningi, garsiai nereikalauja iš savivaldybių, kas šios deramai vykdytų savo pareigas.

Gaila, bet Lietuvoje nėra ir stiprių ir iniciatyvinių grupių ar vienos jas apjungiančios. Kelios didesnės pavienės veikia ir, deja, kapstosi tik „savo smėlio dėžėje“, – teigė pašnekovė.