Dirbant eilę metų
beglobių gelbėjime, laikui bėgant pradeda atrodyti, kad viską jau girdėjai,
visko ir matei, tad, ko gero, nėra istorijos, kuri galėtų šokiruoti ar sukrėsti
stipriau nei šimtas buvusių prieš tai. Po šio įvykio tenka braukti tokią mintį visam
gyvenimui.
Prieš keletą
dienų sulaukėme skambučio apie šalikelėje esantį šunį. Nejudantį šunį, nes
jis... Be kojų! Taip, net išgirdus šią frazę teko perklausti kelis kartus, nes
tai atrodė tiesiog nesuvokiama. Nulėkus į vietą apėmė tas jausmas, kai matai ir
netiki tuo, ką matai, kažkokia vizualinė apgaulė ar baisus sapnas iš kurio
nepavyksta pabusti... Ir matomas vaizdas uždavė tik dar daugiau klausimų. Ne
apie jį. Apie tą, kuris pavertė jį tokiu. Pamatėme išvargusį, purviną šunį,
kurio galinės kojos buvo tiesiogine to žodžio prasme statmenai užkastos į žemę!
Kad ir kaip stengiamės ieškoti logiškesnio paaiškinimo, kas jam galėjo nutikti,
nerandam. Kojos nebuvo „netyčia“ įklimpusios į kokį cementą ar purvą, šuo
neatrodė sužeistas, kad būtų galima manyti jog klimptelėjęs į purvą negalėtų
išsikapanoti savo jėgom, be to aplink nebuvo to purvo iš viso! Tik kieta, šąlanti
žemė ir į ją beveik iki pusės užkastas šuo... Pavadinome jį Rezzo (verčiant iš
italų k.- šešėlis).
Kasėme su
drebančia širdimi, nes nežinojom, ką išvysime atkasus, kokios būklės bus
šuniuko kojos, galų gale ar jos iš viso bus, todėl atrodė, kad išlaisvinimo
operacija truko amžinybę. Geroji naujiena ta, kad išvydome kojytes! Blogoji-
tos kojytės buvo sustirusios, šaltos, nejudrios, tarsi sumedėjusios, todėl iš
kojų ir paties Rezzo būklės darome išvadą, kad užkastas jis išbuvo ilgai... Ko
gero tiek, kad jau buvo praradęs viltį sulaukti pagalbos ir giliai viduje susitaikęs,
kad štai čia galima ir dėti tašką. Jo žvilgsnis buvo toks pavargęs, jog atrodė,
kad mintyse spėjo išnarstyti savo gyvenimą „po kauliuką“ bent kelis kartus, nes
nieko kito šioje situacijoje ir nebuvo likę.
Išlaisvinę Rezzo
išskubėjome į veterinarinę kliniką, kur jam buvo suteikta pirmoji pagalba,
atlikta nuodugni apžiūra, suleisti vaistai. Kaulų lūžių neaptikta, tačiau
galinės kojytės stipriai pašalusios ir nusilpusios. Pirmąją dieną Rezzo net
nebandė stotis. Ir apskritai šis nepaaiškinamas įvykis stipriai paveikė jį, ir
privertė užsidaryti savyje, jog sunku pasakyti, koks šis šuniukas yra iš
tikrųjų. O kolkas Rezzo- tarsi savo paties šešėlis, vis dar nerodantis emocijų,
tarytum taip sunkiai išgyvenęs viską, kas su juo įvyko, kad nusprendė
atsiriboti nuo savo kūno, aplinkos ir žaisti žaidimą, kad čia ne jis, ir ne su
juo visa tai vyksta...
O mes tikime, kad
mūsų keliai susitiko ne atsitiktinai, tikime, kad jis vaikščios (jau pradeda
stotis), tikime, kad galime priversti jo akis vėl žibėti gyvenimu. Kai sakome „mes“,
kalbame ir apie Jus, skaitančius šią istoriją- tik visi kartu galime jam
padėti. Šiuo metu Rezzo reabilitacija vyksta mūsų prieglaudėlėje, jam
reikalingi specialūs papildai, tolimesni vizitai pas veterinarus, todėl būsime
labai dėkingi, jei padėsite šį gražuolį pastatyti ant kojų. Paaukoti Rezzo
galite į „Tautmilės globos“ sąsk. mokėjimo paskirtyje nurodant „Rezzo, pasveik!“:
Všį „Tautmilės Globa“ įm. kodas 302710895, A/S: LT677300010130362000 (Swedbank). Turime ir PayPal sąskaitą:
Tautmile@gmail.com PAYPAL*TAUTMILESGL. Iš anksto
visiems dėkojame!
Aplankyti, paglostyti ir palinkėti sveikatėlės Rezzo galite atvykę į „Tautmilės
prieglaudėlę“, prieš tai paskambinę 8 650 71786 arba 8 655 38244.
„Tautmilės globa“ VšĮ
tautmiles.prieglaudele@gmail.com
+370 650 71786
LT 67 7300 0101 3036 2000
http://www.tautmilesgloba.lt |