Cherry (2018-05-15)

Laimingų amžinosios medžioklės plotų, Reksiuk.

Kary (2018-05-11)

Gerai, kad egzistuoja tokios organizacijos, kurios priglaudžia, gydo, rūpinasi ir dovanoja begalinę meilę nuskriaustam gyvūnui.

Wilmante (2018-05-10)

labai liūdna:( Reksui pasisekė, kad pateko į tokias rankas, kad buvo mylimas iki pat tos vaivorykštės atkarpos...

Linari (2018-05-10)

Šešeri metai pažinties su šiuo nuostabiausiu šunimi- Draugu! Beveik ketveri- nuostabaus jo gyvenimo Sos-gyvūnuose. Dvi savaitės- kai jo nebėra....Išėjo labai greitai, netikėtai, po trumpos, bet sunkios ligos. Nors pagal diagnozę aišku, kad ji nebuvo tokia trumpa: per savaitę dramatiškai kritęs svoris, milžiniškas auglys žarnyne, atsisakę kepenys, kritinis kraujas....Tai galėjo vystytis ne vienus metus. Nepaisant to, Reksas net ir šiuo atžvilgiu buvo tvirtas. Tik paskutinę gyvenimo savaitę pradėjo nykti: bet stoiškai, kantriai, nereikalaudamas jokios užuojautos, žvilgsniu sakydamas: ko čia bliauni atsistojus? Toks jis buvo, toks ir liks visų mūsų atminty: gerbiamas, mylimas. Nuoširdus AČIŪ Sos-gyvūnų komandai, kuri priėmė jį tada, kai nebeturėjom kur eiti: su jo charakteriu, su jo trūkumais, kuriuos visi tie žmonės pavertė ir laikė privalumais. Sudie, mano gerasis...

Gruodinukas (2015-03-21)

Reksas anksčiau į savo voljerą buvo priėmęs jaunuolį Mopsą, kuris jau rado namus, o dabar svetaingai dalijasi erdve su viešniomis, mažosiomis "zuikėmis" Džina ir Džuna.

Cherry (2014-11-04)

Ačiū, Linari. kartais "tiesos sakymas" apie gyvūną virsta jo šmeižimu, kuris gali kainuoti gyvybę.

Cherry (2014-11-04)

Tas pats Reksas, apie kurį buvo rašinėta, kad prie niekas negali prieiti, nerizikuodamas savo sveikata ir gyvybe? Kaip kad mažylis Liuksas Grindoje buvo apakndžiojęs personalo rankas ir kojas?

Linari (2014-11-04)

Kas norėdavo, tas prieidavo. Bėda tik, kad ten jis buvo ''siaubas baubas'' ir kai kurių savanorių ignoruojamas, nemėgstamas dėl savo aštraus charakterio. Klijuojamos lentelės ''Piktas šuo'', perspėjimai ''agresyvus, neprognozuojamas, nelieskit, nebendraukit''. Ir minčių net periodiškai praslysdavo apie jo užmigdymą... O jam, kaip ir kiekvienam gyvam sutvėrimui, reikėjo tik parodyti dėmesio, kantrybės, meilės, o ne kratytis kaip nuo raupsuoto. Kas tą suprato, tas ir mylėjo Reksą, ir sugebėjo su juo rasti bendrą kalbą. Labai džiaugiuosi, kad dabar tai supranta visi ten esantys žmonės, o ne pavieniai.

Rūta N (Rainiukas) (2014-11-04)

Kaip smagu už Reksą.Čia ne vagonuose, kur beveik niekas prie jo neprieidavo.

Linari (2014-11-04)

Kaip smagu, kai taip giriat mano meilę :) Apskritai, Sos-gyvūnuose tiek daug gerų žodžių girdžiu apie Reksą. Ir vien tik gerų! Neveltui ten tokia puiki aura- sutaria tarpusavyje tiek gyvūnai, tiek žmonės. Vyrauja sveika atmosfera ir harmonija. Ačiū ačiū ir dar kartą ačiū už tai, kad Reksas tokioj aplinkoj....

Linksmuze (SOS gyvūnai) (2014-10-25)

Reksas įspūdingas šuva, taip piktai lodavo,o pasirodo toks mieliakas, tirpsta rankose glostomas :)

SasananA (2014-10-25) (foto)

Kaip smarkiai pasikeitęs į gerąją pusę ir atsigavęs dabar Reksas! Karaliauja po savo teritoriją kaip tikras tos teritorijos valdovas. Karts nuo karto jį draugai šunys anapus tvoros pakalbina, pabučiuoja, o Reksui, akivaizdu, tas patinka. :)

Gruodinukas (2014-10-02)

kaip Reksas įsikūrė: http://www.sos-gyvunai.lt/lt/bendravimas/dienorasciai/sos/iks-blog-lt/7104.php

Skaja (2014-09-16)

Na, dabar, Reksai, tavo nauji namai tikrai ne už kalnų! Sėkmės!