Gėrybės iš miško: Gruzdas ir Ūmėdė

Smagu maloniai šiltą rudenišką dieną pasivaikštinėti po mišką, pasirankioti grybų, tiesiog pailsėti nuo miesto triukšmo ir lėkimo. Tik ne visada miške pavyksta pailsėti, gan dažnai – per dažnai – miške rastos gėrybės sukelia pasibaisėjimą kai kurių žmogystėlių žiaurumu.
Taip nutiko ir tąkart. Sename apiplyšusiame, sulūžusiame pufike (ar panašiame į jį daikte) rasti šie du mažutėliai šuneliai. Žinoma, ne savo gležnomis letenukėmis atsidūrę vidur miško.
Grybų sezono radinukai, tai tebūnie jiedu vardais Gruzdas ir Ūmėdė. Mažiams kokie 2 mėn., gavę vaistų nuo blusų, nuo kirmėlių. Atsigavę ir pailsėję šunyčiai šiuo metu saugiai ir linksmai leidžia laiką vet.gydykloje. Didesnysis Gruzdas mėgsta paerzinti sesytę Ūmėdėlę, bet toji, nors smulkesnė ir dailesnė, bet kovingumu broliukui nenusileidžia. Tad linksmybės vyksta sparčiai ir ilgai... iki tol, kol pasklinda maistuko kvapas arba guoliukas tik minkštėja... minkštėja... minkštėja, kol suminkštėja tiek, kad nebėra jėgų dėl jo kovoti ir saldus miegelis suklijuoja akeles.
Tad mažiukams – grybukams ieškome jaukių namų ir protingų bei mylinčių šeimininkų, suvokiančių, kad miškuose šuneliai negyvena, jiems vieta šalia žmogaus.

Jonava, 834962029.