| Opisanie: |
„Buvau geriausias katinėlis visame kaime ir turėjau ne vieną draugą. Žmonės mane atpažindavo iš tolo, sakydavo: „O, Pūkis ateina! Gal alkanas? Ateiki šen, Pūkeli...“ Kai būdavo šalta ir lietinga, ne viena troba atverdavo man savo duris. Ir šeimininkus turėjau... Kol buvau gražus ir sveikas.
O paskui, ech, pasigavau tą nelemtą kačių gripą, galvojau, niekam nesiskųsiu, kur jau čia toks drūtas dičkis, tyliai pakentėsiu ir vėl būsiu sveikas. Čiaudėjau, kosėjau, užtino akytė, sulipo, vėliau beveik nustojau ja matyti, išsigandau ir pats nulėkiau skųstis šeimininkams. Jie, paskėsčioję rankomis, nusprendė, kad už kaimo katinų gyvenimą ir ligas atsakinga Gamta, o patys, susikrovę daiktus ir užrakinę duris, išvyko žiemoti šiltai - į miestą. Paliko mane Gamtai. Bandžiau dar rasti užtarimą, bėgau pas draugus, bet durys, kurios anksčiau man buvo atviros, tapo svetimos: „Škac Pūki, dink iš čia, užkrėsi dar kokia zaraza...“. Likau vienas. Sėdėjau vidury kelio ir bandžiau prisiminti, kieno bidoną buvau parvertęs ar darželį iškapstęs, ką nuskriaudžiau, bet tiesa buvo bjauri - nereikalingas tapau tada, kai susirgau.“- taip galėtų skambėti Pūkio laiškas žmonėms.
Išduotas Pūkis atkeliavo į „Naminukų“ globą, buvo išgydytas (viena akytė liko nematanti), iškastruotas, paskiepytas, suženklintas, gražiai apkirptas ir išlaisvintas nuo sąvėlų. Spėjame, kad Pūkiui gali būti apie 5 metus, jis- tvarkingas, labai draugiškas, švelnus, bendraujantis, vis dar taip pat naiviai pasitikintis žmonėmis geraširdis.
Pūkis svajoja apie gerus šeimininkus ir gyvenimą be išdavysčių, jei tik galite išpildyti jo svajonę, skambinkite „Naminukams“ 8 648 30077 (Vilnius)!
|
