"Tyyyli naktiiis..." dainuoja švenčiantys gražiausias metų šventes. Tyli naktis ir keliems mažuliukams, ausytės suglaustos, uodegytės paslėptos, nerimo kupinos akytės lyg klausia - kas mūsų laukia?? O kas gi gali laukti mažučių, bereikalingai gimusių iš pačios gražiausios pasaulyje mamytės, panašios į kaukazo aviganę? Benamio beglobio dalia ir Grindos narvas?? Kodėl? Mažyliai nepaprastai gražūs, puraus švelnaus kailiuko, kruopščiai išlaižo bliūdelius ir iš dėkingumo tūpčiodamos bei vizgindamos žavias uodegėles apiberia žmogų drėgnais bučkiais, jie tik taip kol kas geba išreikšti savo dėkingumą moteriai, kuri atėmė juos iš asocialių namų, kur be kaulo ar kriaukšlio sužiedėjusios duonos nieko negaudavo. Laimė, kad tokia moteris atsirado, išgelbėjo, nublusino, nukirmėlino ir paruošė dovanojimui. O mažės straksi, džiaugiasi ir vargo nemato, mokosi atlikti reikaliukus ant palutės, akytėm sekioja savo globėją ir vis stengiasi įtikti jai - tu tik mylėk mus, mylėk, niekada neapleisk. Taigi vos mėnesio šuneliai gali visiems norintiems suteikti tiek džiaugsmo, kiek jūs net nesapnavot. Augti žada nemažos, puikiais mėškučių kailiais pasipuošusios išgyvens voljere ir tarnaus bei saugos jus iki kol mirtis jus išskirs.""