Yra Vilniuje toks mikrorajonas, Šanchajumi vadinamas. Yra ten gražių namų, sutvarkytų kiemų, sterilizuotų protingų ir supratingų žmonių kačių, bet vienetai. Visa kita - geriau nevažiuoti ir nematyti. Kiekviename name gyvena po 2-3 nekastruotas kates, vasarą apskritai pravažiuoti siaurais keliais neįmanoma - ant gatvelių šimtai įvairaus amžiaus apsiligojusių, apdraskytų, išbadėjusių mažiukų ir paaugliukų kačiukų. Iš kiekvieno šiukšlių konteinerio kyšo juodos, baltos, rainos, ryžos uodegos arba galvos pūlingom akim. O paklausus, kieno čia katės, katinai - tai tik vieni ant kitų rodo pirštais, neatseksi. Apie kokias sterilizacijas gali būti kalba, jei žmonės neturi lėšų išgyventi??? Tiesa, yra ten kelios mums žinomos kačių mylėtojos, kurios jau dešimtmečius kovoja su gyvūnus neprižiūrinčiais žmonėmis, sterilizuoja kates savo lėšomis, kiek gali gydo. Bet tai kova su vėjo malūnais - žmonės visiškai nesuvokia, kad katės gali daugintis nuolat ir jų palikuonis vėl, ir vėl, ir vėl atsives kačių.

 

Gavome pranešimą, kad prie žmonių namo, kuris kovo mėnesį degė, vos jiems grįžus į kiek aptvarkytą priestatą, jau kitą dieną buvo atnešta ir pastatyta kartotinė dėžė su dviem sunkiai sergančiais variniais katinėliais.

 

Šiuo metu mūsų organizacija skendi skolose, nieko per kelis mėnesius negalime padovanoti (atostogų metu žmonės nenori įsigyti augintinių), stacionarus esame užkišę sunkiais, operuotinais ligoniais ir kasdien esame spaudžiami paimti globotinius iš laikinų globėjų, nes globos terminai baigiasi.

 

Apie kokius naujokus gali būti kalba? Bet kai paskambinęs žmogus turi kūdikį ant rankų, sudegusį namą, tris savo kates, kuriomis negali tinkamai pasirūpinti dėl nelaimių, kokiu būdu jį įpareigoti padėti dar dviems sunkiai sergantiems ligoniams??? Nuvykome bent jau nuvežti vaistų, nuparazitinti, nupirkome gero maisto, akių lašų, kraiko. Tikimės, tai padės. Kai pamatėme, kad tik malkinė gali būti pasiūlyta, kojos linko - kačiukai kosti, čiaudo, akių iš pradžių nė nesimatė, sušalę, sudžiuvę, nemaitinti. Laimei, moterį įkalbėjome kačiukus paimti namo, paskolinome narvą. Mažyliai bus gydomi.

 

Fantastiški Karameliniai broliukai, vienas trumpesnio, kitas ilgesnio kailio, abu panašūs į lūšiukus, be galo draugiški, švelnūs, taikūs. Suprantama, kažkas juos paaugino, savo 3,5 mėn. gyvenimą jie sirgo, negavo tinkamo maisto, priežiūros. O vėliau kaip kokie nereikalingi daiktai buvo palikti su mintimi "gal kitam reikės labiau". Nereikės. Savo atsakomybę kiekvienas privalome neštis patys - labai pikta ir apgailėtina.  Džiugina tik tai, kad Lūšiukai labai draugiški.

 

 

Mes su Jūsų pagalba norime juos išgydyti, paskiepyti. Galbūt yra galinčių juos priimti jau po ligų, kai mažiai bus paskiepyti? Prašysime visų pagalbos. Negalime savo atsakomybėn prisiimti dar dviejų katinėlių. Nebesusitvarkome nei fiziškai, nei finansiškai.

 

Labai prašome paramos Karamelinių Lūšiukų gydymui. Savaime jie nepasveiks, maisto jiems reikia gero, kokybiško. Ačiū Jums už paramą.

 

P.S. Kviečiame jiems sugalvoti vardus. Prašome siūlyti! Juk geras, skambus vardas tikrai daug lemia globotinių gyvenime. Ačiū.