Rotveilerė. Suaugusi. Atrodo jaunai, spėjam, kad gal 2-3 metų amžiaus. Susidraugausim labiau tada ir į "dantis įlįsim" pažiūrėti:) Iš pirmos dienos nėra kaip, nepatogu, vos susipažinus į dantis žiūrėti:)) Šunė rimta, ne šiaip kokia palei žemę...Įtariam, kad ji ta, kurią prašė priimti, bet negalėjom, vietos nėra, prašėm dėti skelbimą, ieškot jai naujų namų iš savųjų tiesiai atiduodant, bet...žmonės nekantrūs - sumanė, kad VISKAS tai viskas... Jei čia ta pati šunė, tai jos "reikėjimo atiduoti" istroija banali. Bent jau ta, kurią mums papsakojo - viskas buvo gerai kol nepersikraustė į kitą butą, kurio kaimynai prieštaravo, kad rotveilerė būtų laikoma, bijojo jos ar pan. Na, sakykit, gyvūnų mylėtojai, argi tai būtų priežastis išvežti savo draugą ir pririšti prie gyvūnų globos namų stulpo (visą mantą, beje, šalia sukrovus) paliekant kitų žmonių malonei?Ar jau čia pasitikėjimas mumis toks didžiulis?Na, tai ačiū...

Ar tokia jos istorija, ar kitokia, bet panaši. Taigi, šunė draugiška (kai rado darbuotoja tai šunė visai tokia neatrodė - ir nekeista, juk šeimininkai pririšo, paliko, gal dar sugrįš?...Tada pakalbinus, išvertė pilvą pakasymui:) ), susipažįsta su žmogumi ir jį priima. Neturi kas ir daryti - juk svetimoje vietoje, daug visokių vaikšto, "gal su visais ir skaitytis reikia?..." - galvoja Rota (lai būna jos toks vardas...)