подаренный

Austis. Apie 5 metų amžiaus vokiečių aviganio mišrūnas. Koks jis? Ogi, pirmas akimirkas kol stebi (pirmos dienos naujoje vietoje tai aišku šuo visą laiką visus stebi norėdamas suprasti kas mes per vieni, kas bus su juo, kaip bus su juo ir pan.) tai ant nepažįstamo gali ir paurgzti. Tai yra gerai - taip šuo parodo savo nepasitikėjimą tai žmogui tik belieka jį sutirpdyti įrodant, kad jo ketinimai "švarūs":))
Jau matytam žmogui neburzgia, tik atsargiai pirmas akimirkas švelninimus priima. O jau kai pamato, kad gali būti ramus tada jau akių neatitraukdamas ir net prigulęs griūna po kojomis, arba glaudžiasi net tyliai inkšdamas - nori, oi kaip nori būti glostomas:) O pradėjus šukuoti virsta ant nugaros ir rodo visišką pasitikėjimą, nes atverstas šuns pilvukas tai jau kaip žinom, pats geriausias atsidavimo ir pasitikėjimo ženklas:)
Bet Austis ir sargus šuo - matosi iš reakcijos į svetimus žmones.
Taigi, gražuolis vokiečių aviganio mišrūnas (už tikrą "vokietį" žemesnis, mažesnės masės) Austis ieško nuolatinių ir gerų namų:)