Oписание: |
Hitleris ar Hitukas? Ir kokia gali būti vardo galia? Hitukas iš mūsų senos, ligotos moters „Dešimtuko“. Labai ieškome jam naujų namų, nes šeimininkė bet kada gali atsigulti į slaugos ligoninę, ir visi jos katinėliai liks likimo valioje.
Gyveno sau katinėlis pas „žmones“, kol po kelių mėnesių atsibodo ir vieną dieną – švyst! – buvo išmestas į gatvę. Švyst! – ir per akimirką visas tavo pasaulis sugriūva. O išgyventi naujame neturi jokių įgūdžių. Tai tas pats, kas nukritus lėktuvui, žmogui atsidurti Amazonijos džiunglėse. Laimei, atsirado gera moteris, kuri nepraėjo pro šalį, antraip šios istorijos nebūtų.
Katinukas buvo pavadintas Hitleriu dėl išskirtinių snukučio dėmių – hitleriškų ūsiukų. Vardas kaip vardas, kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Sakote, baisu Hitlerį į namus įsileisti? Taigi ne vardas puošia katiną, o katinas vardą! Be to, ir tokio vardo karmą galima pakeisti, ir kas geriau galėtų tą padaryti, jei ne meilus, prieraišus katinas?
Nes jis tikrai lipšniausias, ištikimas šeimininkės mylimukas, sekioja iš paskos, kur ši beeina. Užtat ir vadinamas meiliai – Hituku. Hitas, Hitukas, kaip iš muzikinių hitparadų. Kas gi čia baisaus? Labai protingas, išleistas į lauką žino, kur namai, ir pats pareina iki durų, o jei tenka palaukti, tai ir ant rankenos užšoka: „Tai įleis mane kas namo? Kiek galiu laukti?“ Klusnus, žino žodį „negalima“, tik, kaip visi šios padermės atstovai, katiniškai suktas: jei negalima, bet labai norisi, pavyzdžiui, ėsti, tada galima, tada visi sužino, koks jis balsingas ir kaip moka ant durų rankenos užšokti.
Dabar namas renovuojamas, aplink pastoliai, dienų dienomis kala, brazda, trinksi, mėtosi statybinės medžiagos, vinys, stiklai, iš viršaus irgi krinta laužas, daug nepažįstamų žmonių – katinukas šmirinėja aplinkui, siaubingai nesaugu. Hitlerį pažįsta visi aplinkiniai gyventojai, pamatę juokais sunerimsta: „Hitleris išėjo, bus karas“, bet šeimininkė nuramina: „Šitas Hitleris jau seniai su visais sudarė paliaubas“. Net su statybininkais sugebėjo susidraugauti.
Kitiems katinams ypatingos meilės nedemonstruoja, jam reikia tik žmogaus. Užtat norėtų būti vienintelis augintinis namuose. Dideliausias džiaugsmas, jei būtų galima išeiti į lauką. Puikiausiai orientuojasi miesto džiunglėse, bet čia niekada nežinai, kas kada gali nutikti. Tad gal – pasvajoti galima? – kokia sodyba...
|